Giedrais vasario vakarais, apie 19 val., aukštai pietuose Vežėjo žvaigždyne švytės ryški Kapelos žvaigždė. Kiek kairiau ir žemiau jos žibės šviesios Dvynių žvaigždės Kastoras ir Poluksas, o dešiniau – Persėjo žvaigždynas. Po šia trijule žaižaruos Tauro žvaigždynas su rausvąja Aldebarano žvaigžde ir dviem įsidėmėtinais žvaigždžių spiečiais – Hiadomis ir Plejadomis (Sietynu).
Žemiau švytės įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis trimis viena šalia kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis mįslingai skambančiais pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Didžiojo Šuns žvaigždyne žibės ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus.
Ties vakarų horizontu po Andromedos žvaigždžių eile ir įsidėmėtinu Didžiuoju Pegaso žvaigždžių kvadratu nusidriekusiame neryškiame Žuvų žvaigždyno vėrinyje pranokdama šviesiu visas žvaigždes žibės Venera-Vakarinė. O kiek kairiau greta jos rausvai švytės blausesnis Marsas.
Venera-Vakarinė vos tik nusileidus Saulei sužibs aukštai virš pietvakarių horizonto. Vasario 28 d. vakare žemiau po Vakarine pasirodys jauno Mėnulio pjautuvas ir pirmąjį kovo vakarą su Vakarine ir Marsu sudarys išraiškingą trikampį.
Marsas vakaro sutemose išryškės kiek kairiau nuo Vakarinės.
Jupiteris patekės prieš vidurnaktį Mergelės žvaigždyne ir iki ryto spindės kiek aukščiau ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. O aukščiausiai pakils virš pietų horizonto apie 3.30 val. nakties.
Vasario 15 d. kiek dešiniau ir aukščiau Jupiterio švytės dylanti Mėnulio pilnatis, o vasario 16 d. prasilenkęs su Jupiteriu Mėnulis bus jam iš kairės.
Saturnas paryčiais, apie 5 val., tekės iš už pietryčių horizonto kylančiame Gyvatnešio žvaigždyne. Bet šį mėnesį aukščiau pakilti nespės – ryto žaros jį „ištirpdys“ nespėjus pasiekti pietų krypties.
Merkurijaus šį mėnesį nematysime.
Naktį iš vasario 10-osios į 11-ąją įvyks pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis pateks į planetos pusšešėlį ir labai nežymiai pritems.
Vilniuje užtemimas prasidės 0.34 val., jo maksimumas įvyks 2.43 val., o baigsis Žemės pusšešėliui nuslinkus nuo Mėnulio disko 4.53 val.
Pusšešėlinio Mėnulio užtemimo pastebėti plika akimi paprastai neįmanoma – kad pamatytum, kaip Žemės pusšešėlis slinkdamas pridengia įprastą Mėnulio švytėjimą, reikia pasitelkti teleskopą arba bent žiūronus.
Tad ir šiuo atveju plika akimi stebimo reginio nebus. Vasario 26 d. įvyks dar vienas Lietuvoje nematomas reiškinys – žiedinis Saulės užtemimas, kuriuo pasidžiaugti galės kai kurie laimingieji – mūsų planetos Pietų pusrutulio gyventojai.
Tarp vasario žvaigždžių slypės ir paslaptinga Hondos-Mrkoso-Paidušakovos kometa. Vasario 11-ąją ji atsidurs arčiausiai Žemės. Tuomet nuo jos mus skirs 12 milijonų kilometrų. Esant palankioms sąlygoms ši kometa gali pasiekti net plika akimi matomo šviesulio ryškį – +6.
Pilno Mėnulio šviesa trukdys stebėti kometą.
Naudojant žiūronus ar nedidelį teleskopą ir žvaigždėlapius jos kaip neryškaus išplaukusio ūkelio reikės ieškoti: 11 d. po vidurnakčio virš šiaurės rytų horizonto tekančiame Heraklio žvaigždyne; 12 ir 13 d. Šiaurės Vainiko žvaigždyne, 14 ir 15 d. Jaučiaganyje.
