Žybsniai trunka labai trumpai, o juos kuriančio proceso energija turi būti milžiniška, kad signalas, pasiekęs Žemę, išliktų pastebimas.
Vienas toks žybsnis, pirmą kartą aptiktas 2012-aisiais metais, kartojasi. Dabar, po ilgų paieškų, pavyko nustatyti galaktiką, iš kurios tas žybsnis sklinda.
Paaiškėjo, kad tai yra nykštukinė galaktika, kurios žvaigždžių masė tėra apie 50 milijonų Saulės masių (palyginimui, Paukščių Take – apie 100 milijardų Saulės masių), o nuotolis iki jos – beveik milijardas parsekų (vėlgi, palyginimui – Andromedos galaktika nuo mūsų nutolusi per pusę milijono parsekų).
Tikimybė, kad FRB šaltinio ir nykštukinės galaktikos padėtys danguje sutampa atsitiktinai, yra mažesnė nei 0,03 procento, taigi ryšys beveik neabejotinai tikras, tačiau tai vis dar nepaaiškina, kas tuos signalus siunčia.
Aktyvaus branduolio galaktika neturi, žvaigždes formuoja, bet neypatingai sparčiai, kitokių keistų savybių irgi nematyti. Tolimesni stebėjimai, kuriais turėtų pavykti aptikti daugiau greitų radijo žybsnių šaltinių, galbūt padės išsiaiškinti ir jų kilmę.
Tyrimo rezultatai pristatomi dviejuose straipsniuose, kuriuos rasite „arXiv“.
