M. Klimavičius ir Živilė Dalikaitė yra du iš kelių lietuvių, šiuo metu dirbančių viename svarbiausių pasaulio mokslo centrų. Ž. Dalikaitė dirba su tyrimais, susijusiais su inovatyvumu ir įvairiomis koncepcijomis. Taip pat laboratorijoje, kurioje atliekamos nulinės stadijos studijos, t. y. tikrinama, ar būsimos misijos koncepcija tikrai gali būti įvykdyta.
M. Klimavičius yra inžinierius, dirbantis robotikos srityje. Jis į Agentūrą pateko, laimėjęs Lietuvos mokslų tarybos organizuotą stažuočių konkursą. Su jais pasikalbėjome apie Lietuvos valstybinių institucijų požiūrį į mokslą, kosmoso tyrimų svarbą ir ateitį.
– Kaip manote, ar tarp NASA ir Europos kosmoso agentūros nėra tam tikros konkurencijos, varžybų?
M. Klimavičius: Manau, varžybų tikrai nėra, nes tai – ne privatus sektorius, o didelės valstybinės organizacijos. Nesakyčiau, kad Europa kažkuo atsilieka nuo NASA. Yra daug projektų, kuriuos NASA yra įgyvendinusi, o Europos kosmoso agentūra prie to prisidėjusi. Žinoma, NASA turi daug didesnį biudžetą, geresnę infrastruktūrą, o pas mus dirba daug puikių mokslininkų, turime gerus instrumentus. Pavyzdžiui, kiekviename Tarptautinės kosminės stoties (TKS) modulyje yra Europoje pagamintų instrumentų, kurie arba padeda atlikti mokslo tyrimus, arba palaiko reikiamas sąlygas astronautams.
Ž. Dalikaitė: Aš ir nemanau, kad vyksta varžybos. Yra labai daug tarpusavio bendradarbiavimo.
– Kalbant apie biudžetą, misijos į kosmosą kainuoja kartais net milijardus eurų. Nenuostabu, kad žmonėms dažnai kyla klausimas, kodėl reikia investuoti į kosmoso tyrimus. Ką jiems atsakytumėte?
Ž. D.: Geriausias pavyzdys dabar yra „Galileo“ projektas. Tai – Europos palydovinės navigacijos sistema, kuri pradėjo veikti gruodžio viduryje. Pavyzdžiui, man reikia atvažiuoti iš vieno taško į kitą. Kaip tai padarysiu? Jeigu nebūtų „Galileo“ sistemos, vis dar reikėtų naudoti žemėlapius. O dabar turi balsą, kalbantį iš telefono, kuris tau padeda greičiau surasti trumpiausią kelią. Navigacinės technologijos taip spartėja dėl kosmoso tyrimų.
Taip pat – kraterių žemėje tyrimas ir ieškojimas. Juk mokslininkai nevažinėja automobiliais po visą pasaulį, ieškodami kraterių. Turime palydovų darytas nuotraukas, kuriose galima viską pamatyti.
Palydovai taip pat fiksuoja klimato kaitą, pokyčius ledynuose.
– Dažnai tenka susidurti su nuomone – kam tirti mirusią planetą – Marsą, kam reikia tiek daug misijų į ją ir panašiai?
M. K.: Man keista, kad žmonės iš viso tokių dalykų klausia. Juk norime būti modernūs, be kosmoso moderni civilizacija neegzistuotų. Kosmoso tyrimai padeda spręsti ne tik problemas Žemėje, kaip Živilės minėti globalinio atšilimo tyrimai. Mes esame civilizacija, kuri domisi, žiūri į žvaigždes, tad natūralus dalykas tirti tai, kas dar neištirta.
– Kaip vertinate idėją kolonizuoti Marsą?
M. K.: Labai teigiamai. Kaip žmonija, turime vieną planetą, kurioje ir gyvename. Niekada nežinai, kas gali įvykti ateityje. Natūralu ieškoti kitų potencialių gyvenamų vietų. Be to, tai labai įdomu.
Ž. D.: Europos kosmoso agentūroje kalbama ne tik apie Marso, bet ir Mėnulio kolonizavimą. Žmogiškas smalsumas yra labai geras dalykas. Kuo toliau žiūrėsime, tuo toliau į priekį eisime.
M. K.: NASA ir Europos kosmoso agentūra kilo iš smalsumo. Nebuvo pragmatinio nusistatymo, niekas nežinojo, kokios technologijos jose bus išvystytos. Ypač tada, kai jos įsikūrė. Kai esi smalsus, nauda anksčiau ar vėliau ateina.
– Dar viena svarbi sritis yra grėsmių iš kosmoso tyrimai. Tai yra asteroidai. Europos kosmoso agentūra vykdo „Asteroid impact mission“ (AIM), kurios tikslas – patikrinti, ar įmanoma pakeisti galimai Žemės link skriejančio asteroido trajektoriją, naudojant kinetinę energiją. Tačiau projektui nebuvo skirtas reikiamas finansavimas. Ar yra kokių prošvaisčių?
Ž. D.: Žinau, kad toliau diskutuojama, kaip misiją įvykdyti. 100 metų gal ir būsime saugūs, bet to niekada negali žinoti. Kosminė šiukšlė gali atsitrenkti į asteroidą ir pakeisti jo orbitą taip, kad jis imtų skrieti į Žemę.
Taip pat yra ir vadinamoji švaraus kosmoso iniciatyva, kuri dabar yra labai aktuali. Kad ir kaip būtų, kosmoso šiukšlių vis daugėja. Nuėję į „Clean space“ programos puslapį, pamatysite, kas darosi kosmose. Pavyzdžiui, visi neveikiantys palydovai vis dar skrieja aplink Žemę. Visi jie gali kada nors atsitrenkti į Žemę, pridaryti daug problemų. Švaraus kosmoso iniciatyvos tikslas yra surasti būdų, kaip surinkti tas šiukšles, kad jos nekeltų pavojaus. Šiukšlių bus tik daugiau.
– Kaip manote, ar Lietuvoje valstybinės institucijos, ypač tos, kurios atsakingos už mokslo populiarinimą ir rėmimą, tam skiria pakankami dėmesio?
M. K.: Lietuvoje mokslo populiarinimo tuo lygiu nėra. Arba pavieniai žurnalistai stengiasi supažindinti visuomenę, o valstybinės iniciatyvos nėra. To labai trūksta.
– Kodėl tai svarbu?
Ž. D.: Jeigu Lietuva taps Europos kosmoso agentūros nare, finansavimas misijoms bus skiriamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jie turėti žinoti, kodėl tai svarbu, kokią naudą iš to gauna visuomenė.
Kitas dalykas – galimybės jauniems žmonėms išvykti stažuotis į Europos kosmoso agentūrą. Yra bent trys būdai, kuriais pasinaudoję jauni mokslininkai ar įvairių sričių specialistai, gali čia įsidarbinti ar atlikti stažuotes.
M. K.: Tokiai šaliai, kaip Lietuva, ateitis tikrai nėra skalūnų dujos ar skambučių centrai. O būtent mokslas. Valdžia turi skatinti jaunimą domėtis mokslu, pasirinkti mokslines specialybes, tai yra svarbiausia. Kosmosas yra pati įdomiausia sfera. Taip, yra kitų sričių, bet kosmosas yra tai, kas pritraukia žmones prie mokslo.
Ž. D.: Europos kosmoso agentūra labai stipriai skatina akademinį bendradarbiavimą. Jauni žmonės yra kūrybingi, jie turi naujų idėjų, kodėl to neviešinti?
Nepamirškime, kad ir verslininkai gali dalyvauti konkursuose, gauti finansavimus savo technologijų vystymui. Nėra taip, kad viskas vyksta tik Agentūros viduje. Labai daug projektų vykdomi ir jos išorėje.
– Turbūt kiekvienai šaliai yra dar ir garbė priklausyti tokioms mokslo organizacijoms, kaip Europos kosmoso agentūra. O stojimo procese visada vertinama ir politinė valia, t. y. ar politikai tikrai nori prisidėti prie tokios organizacijos.
M. K.: Taip. Manau, mūsų, kaip jaunų žmonių, darbas – parodyti ir tiems politikams, kodėl mokslas svarbus šaliai.
– Kokio atsakymo į jums rūpimą klausimą labiausiai laukiate?
M. K.: Norėčiau ne atsakymo į klausimą, o nukeliauti į Marsą keliems mėnesiams, o tada sugrįžti. Nepirkčiau bilieto į vieną pusę.
Ž. D.: Gera mintis. Nors gal pradžioje norėčiau į Mėnulį, o tada į Marsą.
