Šią naktį mėnulis bus 14% didesnis ir 30% šviesesnis nei įprasta, o tokį artumą vėl pasieks tik 2035-ųjų lapkričio 25 – tad pražiopsoti neverta.
Kaip, kada ir kodėl mėnulis atrodo toks didelis?
Astronomai aiškina, kad taip yra dėl eliptinės mėnulio orbitos, kurios artimiausias Žemei taškas vadinamas perigėjumi, o tolimiausias – apogėjumi.
Kai Saulė, mėnulis ir Žemė išsirikiuoja į vieną liniją – tai vadinama sizigija. O kai tai nutinka mėnuliui esant perigėjuje, ir mėnulis atsiduria priešingoje pusėje nei Saulė, tai astronomai vadina perigėjine sizigija.
Tai ir lemia įspūdį, kad mėnulis yra didesnis bei šviesesnis – kas dažnai mėgstama vadinti „supermėnuliu“.
Iš tiesų tokie „supermėnuliai“ nėra itin reti atvejai – paskutinį kartą tokį turėjome spalio 16-osios naktį, o kitą turėsime gruodžio 14-ąją. Tik šiomis datomis mėnulis vizualiai neatrodys toks didelis ir šviesus, kaip šį mėnesį.
„Lapkričio 14-osios mėnulis bus ne tik labiausiai priartėjęs prie Žemės šiais metais, bet ir labiausiai priartėjęs šiame amžiuje, iki šiol. Kitas toks artimas priartėjimas įvyks tik 2035-ųjų lapkričo 25-ąją“ – teigia NASA, – „O kai mėnulis bus arti horizonto, šalia medžių, pastatų ar kitų objektų jis gali pasirodyti nenatūraliai didelis. Visa tai, žinoma, tėra optinė iliuzija, bet įspūdis vis tiek išlieka stiprus.“
Deja, pasigrožėti pačiu didžiausio Mėnulio dydžiu Lietuvoje nepavyks – maksimalų priartėjimą jis pasieks 15 valandą 52 minutę, kai dar bus pakankamai šviesu. Bet grožėtis neįprastu dydžiu bus galima ir vakare bei naktį.
