Nykštukinės planetos skersmuo yra vos 530 km, ji skrieja maždaug 13,7 mlrd. km atstumu nuo Saulės, o orbitą aplink žvaigždę ji įveikia per 1,1 tūkst. Žemės metų, nurodo Space.com.
Palyginimui, Plutono didžiausias mėnulis Charonas yra maždaug 1,2 tūkst. km skersmens, o tolimiausias orbitos taškas yra už maždaug 7,3 mlrd. km nuo Saulės. Vieneri Plutono metai trunka apie 248 Žemės metus.
Mičigano universiteto astronomijos profesorius Davidas Gerdesas teigė, kad naujoji nykštukinė planeta buvo aptikta neįprastu būdu – naudojant prietaisą „Dark Energy Camera“ („DECam“).
Visata ne tik plečiasi, bet jos plėtimasis dar ir spartėja. Už šį procesą atsakingą tamsioji energija, kurios ir ieško „DECam“ – šis įrenginys fiksuoja galaktikų ir supernovų judėjimą. Mokslininkai tikisi aptikti daugiau užuominų, kurios padėtų išsiaiškinti, kas yra toji tamsioji energija ir kokia jos kilmė.
Viena iš šio prietaiso užduočių – fiksuotų mažo dangaus ploto nuotraukas maždaug kartą per mėnesį. Tai ir padėjo aptikti naująją nykštukę: jei galaktikos ir žvaigždės tokiose nuotraukose atrodo stacionarios, tai Žemei artimesnių objektų padėtis per kelias savaites pasikeičia.
Patvirtinti 2014 UZ224 egzistavimą prireikė dviejų metų, ir nors kol kas tiksli šios nykštukinės planetos orbita nėra nustatyta, mokslininkai ją jau pakrikštijo trečiu tolimiausiu Saulės sistemos objektu.
Kol kas mažiausia nykštukine planeta yra pripažinta Cerera, o jos skersmuo siekia 950 km. Ar 2014 UZ224 bus pripažinta nykštukine planeta, nuspręs Tarptautinė astronomų sąjunga.
Šiuo metu Saulės sistema turi keturias oficialiai pripažintas nykštukines planetas, bet, NASA vertinimu, jų gali būti kelios dešimtys ar net per šimtą.
