Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.
Mokslininkai apie Proksimos b atradimą paskelbė rugpjūčio
mėnesį ir sakė, kad tai gali būti pirmoji egzoplaneta – planeta
už mūsų Saulės sistemos ribų, – kurią vieną dieną aplankys
robotai iš Žemės.
Proksima b aplink savo žvaigždę Kentauro Proksimą, kuri yra
už maždaug keturių šviesmečių nuo mūsų, sukasi
„nuosaikioje“ zonoje.
Apskaičiuota, kad planetos masė yra maždaug 1,3 karto didesnė
už Žemės masę, kad ji skrieja maždaug 7,5 mln. km atstumu nuo
savo žvaigždės. Toks atstumas sudaro maždaug dešimtadalį
atstumo, skiriančio nuo mūsų Saulės jai artimiausią Merkurijaus
planetą.
„Priešingai nei būtų galima tikėtis, toks artumas nebūtinai
reiškia, kad Proksimos b paviršius yra per karštas“ vandeniui
egzistuoti skysta forma, sakoma CNRS pareiškime.
Kentauro Proksima yra mažesnė ir 1 000 kartų silpnesnė už
mūsų Saulę; vadinasi, Proksima b yra būtent tokiu atstumu nuo jos,
kurio reikia potencialiai gyvenamoms sąlygoms susidaryti.
„Šios planetos paviršiuje visai gali būti skysto vandens,
todėl, taip pat, ir kokių nors gyvybės formų“, – sakoma
pareiškime.
Egzoplanetų dydis paprastai yra apskaičiuojamas matuojant tai,
kiek šviesos jos blokuoja stebėtojui Žemėje, praslinkdamos
priešais savo žvaigždę.
Tačiau tokio Proksimos b praslinkimo dar nebuvo stebėta, tad
mokslininkai turėjo kliautis modeliavimu planetos sudėčiai ir
spinduliui nustatyti.
Jie apskaičiavo, kad planetos spindulys sudaro 94-140 proc.
vidutinio Žemės spindulio, kuris yra 6 371 kilometras.
Tariant, kad minimalus spindulys yra 5 990 km, daroma išvada, kad
planeta yra labai tanki ir kad metalo branduolys sudaro du trečdalius
visos planetos masės. Branduolį turi supti uolienų mantija.
Jei jos paviršiuje yra vandens, jis sudaro ne daugiau kaip 0,05
proc. planetos masės, nurodo mokslininkai ir pažymi, kad tai panašu
į Žemę, kur paviršiaus vanduo sudaro maždaug 0,02 proc. masės.
Jeigu Proksima b yra didesnė ir jos spindulys yra 8 920 km, 50
proc. jos masės turi sudaryti uolienų centras, o likusius 50 proc. –
paviršinis vanduo.
„Šiuo atveju Proksimą b dengtų ištisinis skystas 200 km
gylio vandenynas“, – nurodė CNRS.
„Abiem atvejais plona dujinė atmosfera galėtų supti šią
planetą – kaip Žemėje – ir paversti Proksimą b potencialiai
tinkama gyventi“, – sakoma pareiškime.
