„Visi mano klientai puolė į paniką. Tai juokinga“, – teigė Niujorke dirbanti astrologė Shelley Ackerman, Amerikos astrologų federacijos narė.
Taip nutiko todėl, kad NASA neseniai paskelbė tinklaraščio įrašą apie žvaigždynus, kuriame išskyrė 13-ąjį Zodiako juostoje esantį žvaigždyną – Gyvatnešį.
Maža to, paaiškėjo, kad visų Zodiako ženklų datos neatitinka realių dienų, kada Saulė mūsų planetos atžvilgiu kerta to paties pavadinimo žvaigždynus.
Anot žiniasklaidos pranešimų, tikrasis Zodiakas atrodo taip:
Ožiaragis: sausio 20 d. – vasario 16 d.
Vandenis: vasario 16 d. – kovo 11 d.
Žuvys: kovo 11 d. – balandžio 18 d.
Avinas: balandžio 18 d. – gegužės 13 d.
Jautis: gegužės 13 d. – birželio 21 d.
Dvyniai: birželio 21 d. – liepos 20 d.
Vėžys: liepos 20 d. – rugpjūčio 10 d.
Liūtas: rugpjūčio 10 d. – rugsėjo 16 d.
Mergelė: rugsėjo 16 d. – spalio 30 d.
Svarstyklės: spalio 30 d. – lapkričio 23 d.
Skorpionas: lapkričio 23 d. – lapkričio 29 d.
Gyvatnešis: lapkričio 29 d. – gruodžio 17 d.
Šaulys: gruodžio 17 d. – sausio 20 d.
Tačiau ar tikrai viskas, ką žinojome apie savo Zodiako ženklą, visi perskaityti horoskopai ir jų patarimai – veltui?
Astrologija – ne mokslas
Kai kurie naujienų portalai NASA tinklaraščio pranešimą nusprendė interpretuoti savaip ir paskelbė, esą NASA pakeitė Zodiako ženklus. Todėl kosmoso agentūra nusprendė paviešinti išsamų komentarą šiuo klausimu.
„Mes užsiimame astronomija, ne astrologija. Mes nepakeitėme jokių Zodiako ženklų, mes tik atlikome skaičiavimus, – rašoma NASA pranešime. – Visų pirma, astrologija NĖRA astronomija. Astronomija – tai mokslas apie kosmosą. Astronomai ir kiti mokslininkai žino, kad už daugybės šviesmečių esančios žvaigždės neturi jokios įtakos žmonių gyvenimui Žemėje. Astrologija yra kažkas kito. Tai ne mokslas. Niekas nėra įrodęs, kas astrologija gali būti panaudota ateities prognozavimui ar žmonių apibūdinimui remiantis jų gimimo datomis.“
NASA pastebi, kad Zodiako sudarytojai babiloniečiai dar prieš maždaug 3 tūkst. metų žinojo, kad Saulė kerta ir Gyvatnešio žvaigždyną. Tačiau, kadangi jie jau turėjo 12 mėnesių kalendorių (sudarytą pagal Mėnulio fazes), jie nusprendė padalinti Zodiaką į 12 lygių dalių, atmesdami Gyvatnešį.
Beje, dar ir tuo metu kai kurie iš 12-os žvaigždynų „netilpo“ į jiems numatytas dangaus pyrago dalis.
Naktiniame danguje matomos žvaigždės yra neįsivaizduojamai toli. Todėl jų padėtis (kaip ir žvaigždynų išsidėstymas) danguje keičiasi labai lėtai – per žmogaus gyvenimą šie pokyčiai yra praktiškai nepastebimi. Tačiau per kelis tūkstančius metų situacija nežymiai pasikeičia. Be to, žvaigždynų padėtis danguje keičiasi ir dėl Žemės ašies svyravimų.
Taigi dabar, po 3 tūkst. metų, realios datos, kada konkretūs žvaigždynai atsiduria Žemės orbitos ekliptikoje aplink Saulę, yra pasikeitę. O dėl įsivaizduojamos juostos poslinkio joje daugiau vietos atsiriekė ir 13-asis žvaigždynas.
Pavyzdžiui, jei nubrėžtumėte įsivaizduojamą liniją iš Žemės per Saulę, ji į Mergelės žvaigždyną būtų nukreipta 45 dienas, tuo metu į Skorpiono žvaigždyną – vos 7 dienas.
„Mes nepakeitėme jokių Zodiako ženklų – mes tik atlikome skaičiavimus“, – paaiškina NASA.
