Ties pietiniu ašigaliu švirkščiantys srautai buvo pastebėti, kai palydovas Europa slinko priešais Jupiterio diską. Mokslininkų nuomone, geizeriai išsiveržia nereguliariai, nes tyrėjams per kiek ilgesnį negu metų laikotarpį atlikus 10 palydovo stebėjimų pavyko juos pastebėti tik tris kartus.
Čiurkšlėmis ištryškęs vanduo veikiausiai vėl nukrinta ant palydovo paviršiaus. Ir tai mokslininkams labai patiko.
„Galėtume ieškoti gyvybės pėdsakų Europos vandenyne be būtinybės pragręžti ištisas mylias ledo“, – pirmadienį aiškino Baltimorėje įsikūrusio Kosminio teleskopo instituto astronomas Williamas Sparksas.
Dar 2012 metais „Hablo“ teleskopu prie Europos pietų ašigalio buvo pastebėti vandens garai. Vėliau teleskopas neužfiksavo jokių panašių reiškinių iki pat naujausių stebėjimų, kuriuos atliko kelios mokslininkų grupės.
Jei šis atradimas bus patvirtintas, Europa bus antrasis Saulės sistemos planetų palydovas, kuriame užfiksuotos trykštančios vandens čiurkšlės.
Kosminis zondas „Cassini“ anksčiau pastebėjo geizerių čiurkšles Saturno palydovo Encelado paviršiuje. Ten taip pat yra storo ledo dengiamas vandenynas, bet, kitaip negu Europoje, Enceledo geizeriai trykšta nuolat.
Šiuo metu aplink Jupiterį besisukantis kosminis zondas „Juno“ nėra pritaikytas tirti Europą ir negalės patvirtinti, kad jos geizeriai egzistuoja, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Į Amerikos kosmoso agentūros planus jau įtraukta šio Jupiterio palydovo tyrimų misija. Numatoma 3-iajame dešimtmetyje pasiųsti zondą, kuris skrietų aplink dujinę milžinę ištęsta orbita ir praskrietų šalia apledėjusios Europos.
Europos kosmoso agentūra irgi planuoja pasiųsti zondą tirti didžiausios Saulės sistemos planetos bei trijų didžiausių jos palydovų: Ganimedo, Kalistos ir Europos.
Taigi, europiečiai, laukite. Europiečiai tuoj atvyks pas jus! Aišku, jei ten esate.
