Liūdniausia yra tai, kad iki tol niekas jo nebuvo pastebėjęs ir niekas nežinojo, kad toks apskritai egzistuoja. Sužinojo tik iki jo maksimalaus priartėjimo prie Žemės likus kelioms valandoms. Jis pastebėtas SONEAR observatorijoje (Brazilija).
Kaip asteroidas įsigudrino apmauti Žemės mokslininkų turimas technologijas? Pagrindinė priežastis – labai keista jo orbita. Ji labai ištempta, elipsinė. Kalbant tiksliau, tai reiškia, kad kosminis akmuo dažniausiai klajoja prie Marso ar Veneros, o prie Žemės pasirodo labai retai.
Kita bėda – asteroidų paieškos programoms trūksta dėmesio. Nors JAV Kongresas įpareigojo NASA iki 2020-ųjų surasti 90 proc. 135 metro skersmens ir stambesnių asteroidų, iki šio tikslo įgyvendinimo agentūrai dar labai toli. Asteroidų aptikimo technologijos ir projektai finansuojami varganai, o daugelis teleskopų, kurie galėtų aptikti tokio dydžio kosminius luistus, dar tik gaminami.
Šeštadienį labai arti Žemės praskriejęs ir tik tada pirmąsyk pastebėtas asteroidas 2016 QA2 yra vidutiniškai 34 metrų skersmens (o tikrasis jo skersmuo gali būti nuo 16 iki 52 metrų), taigi jis – beveik dvigubai didesnis už Čeliabinske sprogusį bolidą, kurio skersmuo nesiekė nė 20 metrų, tačiau nuostolių pridarė išties nemažai (sužalota 1 500 žmonių).
Taigi Žemei (tiksliau, žmonijai) dar kartą pasisekė. Ar dar ilgai taip seksis ir ar išmintinga pasikliauti vien sėkme?
