Mokslininkai kol kas neskuba „kaltinti“ ateivių – anot jų, neįprastas signalas galėjo susidaryti ir dėl natūralaus reiškinio. Pavyzdžiui, tai galėjo būti vadinamojo mikrolęšiavimo pasekmė, kuomet žvaigždės ar kito objekto gravitacija iškreipia ir sustiprina signalus iš atokesnių kosmoso regionų. Arba tokius matavimus galėjo lemti kokie nors trikdžiai.
Visgi astronomai kreipėsi į ateivių paieškas vykdantį SETI institutą Kalifornijoje (JAV), prašydami atidžiau ištirti minėtą žvaigždę ir įvertinti, ar Žemę pasiekusį keistą signalą galėjo atsiųsti nežemiška gyvybės forma.
SETI ekspertai artimiausiomis naktimis ketina stebėti HD 164595 dviem galingais įrenginiais – Alleno teleskopų masyvu Kalifornijoje ir Boquete optine observatorija Panamoje.
HD 164595 mokslininkams įdomi jau vien dėl to, kad tai – į mūsiškę Saulę panaši žvaigždė. Jos temperatūra yra šiek tiek aukštesnė nei Saulės, tačiau toji žvaigždė yra maždaug 100 mln. metų jaunesnė. Iki šiol jos sistemoje pavyko aptikti vieną egzoplanetą – „karštąjį neptūną“ HD 164595 b.
Minėtą signalą pirmąkart užfiksavo rusų specialistai, dirbantys su RATAN-600 radijo teleskopu Zelenčiukskoje (Karačiajų Čerkesija, Rusija).
Beje, nors signalas buvo užfiksuotas pernai gegužės 15 dieną, apie jį rusai paskelbė tik visai neseniai.
„Situacija kiek keistoka, mat rusai aptiko signalą prieš daugiau nei metus, bet niekam apie tai nieko nesakė. Tai nėra gera praktika, nes tokiu atveju reikalingas patvirtinimas iš kito teleskopo“, – teigė SETI astronomas Sethas Shostakas.
Nepaisant to, kad atskiro patvirtinimo SETI neturi, šiai žvaigždei bus skirta dėmesio. Vis dėlto S.Shostakas ateivių medžiotojų vaizduotės žadinti neskuba: „Pats signalas gali būti tikras, tačiau aš įtariu, kad tai nėra ateiviai. Tokiems plataus dažnio signalams yra daug kitų paaiškinimų, kuriuos gali sukelti natūralūs šaltiniai ar net žemiški trikdžiai.“
Beje, jis teigia paskaičiavęs, kad tokio galingumo signalui, koks pasiekė Žemę, generuoti būtų reikėję itin daug energijos, net jei jis buvo nukreiptas tiesiai į mūsų planetą. Didelių vilčių nesukelia ir aplink žvaigždę skriejanti mums žinoma planeta – joje temperatūra gerokai per aukšta gyvybei išsivystyti. „Žinoma, nes gali būti ir kitų planetų“, – pridūrė S.Shostakas.
Parengta pagal Dailymail.co.uk ir Geekwire.com inf.
