Astronomų išvada: kontakto su ateiviais teks laukti dar ilgai

2016 m. birželio 27 d. 13:15
Technologijos.lt
Kornelio universiteto astronomai pareiškė, kad pirmasis žmonijos kontaktas su ateiviais įvyks tik po 1500 metų. Bet nežemiškų civilizacijų ieškantys mokslininkai nesirengia sėdėti rankas sudėję.
Daugiau nuotraukų (1)
Jei tikitės sulaukti dienos, kai žemiečiai pagaliau užmegs kontaktą su nežemiška civilizacija, nelaukite sulaikę kvėpavimą. Gali tekti luktelėti apie 1500 metų, sako du Kornelio universiteto tyrėjai.
„Kosmosas yra toks nežmoniškai beprotiškai didelis, kad netgi šviesos greičiu, tarpusavio komunikacija su bent kiek žymesne galaktikos dalimi užtruktų neįtikėtinai ilgai“, – sako Evanas Solomonides, fizikas ir matematikos magistras iš Kornelio universiteto.
E.Solomonides ir Yervantas Terzianas, Kornelio astronomijos profesorius, kartu parašė straipsnį, kurį E.Solomonides praėjusią savaitę pristatė Amerikos astronomų draugijai San Diege, Kalifornijoje. Jų tyrimas skirtas Fermio paradoksui, pavadintam fiziko Enrico Fermio vardu. Šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje Fermis iškėlė klausimą: kodėl, jei, kaip daugelis mokslininkų mano, yra daugybė technologinių civilizacijų, žemiečiai neužfiksavo jokių apčiuopiamų to įrodymų?
Savo darbe Kornelio mokslininkai rašo:
„Aiškiai parodėme, kad žmonių komunikacija pasiekė maždaug 80 šviesmečių spindulio sferą ir dar nepasiekė pakankamai daug žvaigždžių ir planetų, kad būtų galima tikėtis atsakymo.
Tiesą sakant, vargu ar Žemė buvo pasiekta iki šiol, ir nesitikime, kad su mumis bus susisiekta, kol bus pasiekti maždaug 50 procentų žvaigždžių/planetų. Spėjame, kad to įvykstant nevertėtų tikėtis dar bent jau 1500 metų.
Tad Fermio paradoksas nėra pribloškiama įžvalga – ar jos nebuvimas – ir žmonės, kaip rūšis, turi kuo puikiausius šansus užmegzti kontaktą.“
E.Solomonides ir Y.Terzianas taip pat atsižvelgia į vadinamąjį vidutinybės principą, kuris teigia, kad žemiečiai – palyginus su kitomis Paukščių Take galbūt gyvenančiomis gyvybės formomis – nėra kažkuo itin išskirtiniai.
„Kad ir koks gamtinis procesas pradėjo gyvybę mūsų planetoje, jis turėtų būti labai paplitęs ir turėjo nutikti nesuskaitomoje daugybėje vietų visoje galaktikoje, – rašė mokslininkai. – Tačiau, kiek žinome, esame visiškai vieni. Kaip taip galėjo nutikti?“
E.Solomonides sakė, kad didžiausią galimybę užfiksuoti nežemiškųjų kaimynų signalus turi Kalifornijoje įsikūręs SETI institutas.
„Manau, SETI daro būtent tai, ką ir turėtume daryti, nes jei nustosime ieškoti ir klausyti, galime galiausiai atsklidusį signalą pražiopsoti, – sakė E.Solomonides. – Jei nekreiptume dėmesio metus, mėnesį ar savaitę – ir tuo laiku pagaliau gautume signalą, vieną stiprų, aiškų signalą iš civilizacijos, pranešančios apie save – pražiopsotume jį ir niekaip nebesusigrąžintume, tad turime ir toliau stebėti ir bandyti.“
Sethas Shostakas, SETI instituto vyriausiasis astronomas, sakė, kad tyrėjai ieško vienareikšmiškų nežemiškos civilizacijos ženklų.
„Mūsų eksperimentai ieško nežemiškų civilizacijų signalų, kurie yra nenutrūkstami – kuriuos galima aptikti vėl ir vėl, – nurodė S.Shostakas. – Antraip, iš kur žinotume, ką užfiksavome?“
„Gal nežemiškos civilizacijos nesirengia išlaidauti, transliuodamos mūsų kryptimi, kol sulauks mūsų atsakymo ir žinos, kad esame, – sakė jis. – Jei taip, gali prabėgti daug laiko, kol toks kryptingas signalas bus transliuojamas į Žemę.
Bet žinote ką? Galime aptikti galingo ateivių radaro siųstuvo signalą rytoj – tiesiog radijo triukšmą iš pažangios nežemiškos visuomenės. Žinodamas esant tokią galimybę, nesu linkęs sėdėti rankas sudėjęs keletą amžių, laukdamas sąmoningos reakcijos į „I Love Lucy“.“
Bent jau S.Shostakas, panašu, aiškaus ateivių signalo nesirengia laukti pusantro tūkstantmečio.
Parengta pagal Huffingtonpost.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.