Dėmesį trauks Ožiaragio, Šaulio ir Skorpiono žvaigždynų dalys. Kitu metų laiku jų nebesimatys. Astronomijos mėgėjams ši dangaus vieta yra labai įdomi, nes joje telkiasi nemažai gražių ir ryškių žvaigždžių spiečių bei ūkų.
Būtent ties Šaulio ir Skorpiono žvaigždynų sandūra yra mūsų galaktikos, Paukščių Tako, centras. Tai – paslaptingiausia sritis, kurioje glūdi supermasyvi juodoji bedugnė. Paukščių Tako centre itin gausu žvaigždžių.
Juodoji bedugnė vizualiai nematoma. Ją astronomai aptinka tik naudodami specialius teleskopus su tam tikrais spindulių imtuvais bei atsižvelgdami į tam tikras charakteristikas: arti juodosios bedugnės skriejančių žvaigždžių judėjimo kitimo dinamiką, skleidžiamus stiprius rentgeno ir gama spindulių srautus iš esančios centrinės galaktikos dalies.
Juodąją bedugnę sudaro itin stiprus gravitacinis laukas, kurio traukos jėga yra didesnė už kritinę reikšmę. Iš juodosios skylės, kirtus įvykių horizontą, ištrūkti nesugeba niekas – netgi šviesa. Įvykių horizontas lieka didžiausia paslaptimi mokslui. Kur veda tie laiko tuneliai? Galbūt kažkur į kitą Visatą?
Danguje tarp vasaros žvaigždžių vėl dominuos didysis vasaros „paukščių trikampis“ iš ryškiosios Vegos, Denebo ir Altayro žvaigždės. Ši žvaigždžių konfigūracija pamažu svirs į vakarus. Pačiuose vakaruose ryškiai švytės Arktūras – ryškiausia Jaučiaganio žvaigždyno žvaigždė. Iš šiaurės rytų pamažu kils Kasiopėja.
Anksti rytais, prieš saulės teką, netoli Persėjo žvaigždyno bus galima pamatyti tekantį gražiausią šiaurės pusrutulyje padrikąjį žvaigždžių spiečių – Sietyną. Jo pasirodymas danguje skelbia, kad vasara jau įpusėjo. Taip pat manoma, kad šio spiečiaus pasirodymas reiškia lietingų dienų pradžią, kuri gali užsitęsti nuo septynių dienų iki septynių savaičių. Kaip bus iš tiesų, parodys laikas.
Stebėtojai, norintys pasižvalgyti po Saulės sistemos planetas, šį mėnesį turės galimybę susirasti Marsą. Jis bus matomas visą mėnesį neaukštai virš vakarų-pietvakarių horizonto, Svarstyklių žvaigždyne. Žemai horizonto esančius objektus stebėti dažniausiai trukdo nepalanki geografinė padėtis, kalnai, medžiai, statiniai, todėl stebėtojai turėtų susirasti vietovę su atviru tos dangaus dalies horizontu, ties kuriuo spindi objektas.
Jupiteris šį mėnesį spindės Liūto žvaigždyne, tačiau taip pat neaukštai virš horizonto. Jupiterio ryškis liepos pabaigoje ims blėsti. Saturnas, esantis Gyvatnešio žvaigždyne, bus matomas visą naktį. Po neseniai buvusios opozicijos, šį mėnesį planetos ryškis jau bus sumažėjęs. Merkurijaus ir Veneros stebėtojai visai nebeišvys.
Liepos 17 dieną suaktyvės vienas garsiausių meteorų srautų – perseidai. Dangų vis dažniau papuoš regimi vadinamieji „krintančių žvaigždžių“ pėdsakai. Perseidų meteorų srautas savo piką pasieks tik kitą mėnesį.
Be perseidų dangų retkarčiais perskros ir kiti meteorų srautai: alfa kaprikornidų ir delta akvaridų, tačiau jų aktyvumas nebus toks didelis, kaip rugpjūtį piką pasieksiantis perseidų meteorų lietus.
Parengė Diana Lakickienė
