Už 1,2 tūkst. šviesmečių atrastas pasaulis yra 40 proc. didesnis už Žemę. Kepler 62f priklauso planetų sistemai, kurią 2013 m. atrado Keplerio kosminis teleskopas. Iš viso šioje sistemoje kol kas pavyko atrasti 5 planetas. Jos skrieja aplink žvaigždę, kuri yra mažesnė ir vėsesnė už mūsų Saulę.
Astronomų dėmesį patraukė labiausiai nuo žvaigždės nutolusi planeta Kepler 62f. Savaime suprantama, vien iš Keplerio misijos duomenų spręsti, ar planetoje yra gyvybės, dar anksti. Keplerio duomenys gali byloti tik apie tinkamumo gyvybei potencialą.
Kalifornijos universiteto (UCLS) Fizikos ir astronomijos fakulteto astronomo Aomawos Shieldsas atliktų stebėjimų rezultatai byloja, kad Kepler 62f gali būti tinkama gyvybei, tačiau kol kas viskas, ką galima pasakyti apie tokią galimybę, yra žodis „galbūt“.
Anot stebėjimus atlikusios astronomų grupės, stipriausias gyvybės tikėtinumo argumentas šioje egzoplanetoje yra jos atmosferoje užfiksuotas anglies dvideginis. Šios dujos planetoje gali sukelti vadinamąjį šiltnamio efektą, o tai atokiau nuo žvaigždės esančiose planetose gali būti tinkamumo gyvybei požymis.
Žemės atmosferoje anglies dvideginis, nors jo vis daugėja, kol kas sudaro tik 0,04 proc. Kad Kepler 62f būtų tinkama gyvybei, planetos atmosferoje šių dujų reikėtų kur kas daugiau. Reikėtų ne tik daugiau dvideginio, bet ir kitų atmosferos charakteristikų.
Tyrimo autoriai pabandė modeliuoti CO2 koncentracijos, atmosferos tankio ir orbitos savybes. Paaiškėjo, kad atmosferos tankis tolimojoje planetoje gali būti iki 12 kartų didesnis nei Žemės atmosferoje. O anglies dvideginio koncentracija gali būti net iki 2500 kartų didesnė nei Žemės atmosferoje.
„Mūsų atlikto kompiuterinio modeliavimo duomenys byloja, kad gali būti keletas atmosferos sudėties derinių, lemiančių, jog planetoje būtų pakankamai šilta gyvybės egzistavimui, – sakė A.Shieldsas. – Tai – reikšmingas gyvybei tinkamos planetos požymis.“
A.Shieldso teigimu, tam, kad Kepler 62f būtų tinkama gyvybei ištisus planetos metus, reikėtų, jog jos atmosfera būtų sudaryta beveik vien tik iš anglies dvideginio, o atmosferos tankis būtų bent 5 kartus didesnis nei Žemėje. Tai reiškia, kad anglies dvideginio toje atmosferoje turi būti 2,5 tūkst. kartų daugiau nei Žemės atmosferoje. Tokios „šiltnamio plėvelės“ reiktų todėl, kad ji skrieja gana toli nuo savo gimtosios žvaigždės, o šilumą planetos paviršiuje sulaikytų tik tokios CO2 koncentracijos atmosfera.
Tačiau yra ir kitų faktorių, galinčių nulemti palankumą gyvybės egzistavimui šioje planetoje.
„Jei planetoje nėra sistemos, aprūpinančios ją tokiu kiekiu anglies dvideginio, palankią gyvybei temperatūrą Kepler 62f planetoje gali palaikyti tam tikros orbitinės konfigūracijos, kurioms esant planetoje galėtų būti pakankamai šilta“, – pridūrė A.Shieldsas.
Iš viso atrasta apie 2,3 tūkst. egzoplanetų. Planetos statuso patvirtinimo laukia dar daugiau kandidačių. Tiesa, iš tų tūkstančių, gyvybei galimai tinkamų planetų yra vos keletas. Žinoma, kol kas mes niekaip negalime sužinoti, ar jose iš tikrųjų gali egzistuoti gyvybė – net jei tos planetos yra tokioje gyvybės zonos pozicijoje, kokią Saulės sistemoje užima Žemė.
Galbūt daugiau informacijos apie gyvybę šiose planetose pateiks Džeimso Vebo kosminis teleskopas JWST, kuris gebės tyrinėti egzoplanetų atmosferas. O iki tol lieka vienintelis empirinis kelias – kompiuteriniai modeliavimai.
