Remdamiesi NASA ACE kosminio zondo duomenimis, mokslininkai spėja, kad žvaigždei sprogus santykinai arti Žemės ji paskleidė reto tipo radioaktyvųjį metalą, geležį-60 (60Fe). Tada sprogo antra žvaigždė, įgreitinusi visas šias nuolaužas beveik iki šviesos greičio. Pasirodo, nuo tada jos ir byra į mūsų planetą.
Kai žvaigždė miršta, ji pasitraukia su trenksmu – galingiausiu sprogimu žinomoje Visatoje – ir šis trenksmas vadinamas supernova.
Yra du supernovų tipai: vieno tipo sprogimas vyksta, kai dvinarėje žvaigždžių sistemoje vyksta kanibalizmas – viena žvaigždė suryja tiek savo kompanionės medžiagos, kad sprogsta; kito tipo – kai dienas baigia vieniša žvaigždė.
Tad viena yra siaubinga mirtis, o kita – iš esmės taiki žvaigždės mirtis lovoje (bet su daugiau sprogimų).
„Ramios mirties lovoje“ versija įvyksta, kai žvaigždė tampa tokia sena, o jos branduolys toks sunkus, kad ji sukrenta į save.
„Kai žvaigždė išnaudoja branduolinį kurą, dalis jos masės patenka į branduolį. Galiausiai branduolys tampa toks sunkus, kad nebegali atsispirti savo paties gravitacijai“, – aiškina NASA.
60Fe iš sprogusių žvaigždžių rasta giliai Žemės plutoje, po vandenyno dugnu, o taip pat Mėnulio paviršiuje. Kadangi 60Fe pusinio skilimo periodas yra 2,6 milijono metų, mokslininkai galėjo nustatyti, kad ji į mūsų planetą atvyko prieš 3,2–1,7 milijono metų.
Bet remiantis naujais įrodymais, Žemės bombardavimas 60Fe dar nesibaigė. Naujame „Science“ straipsnyje rašoma, kaip NASA zondas ACE pastaruosius 17 metų fiksavo 60Fe daleles kosmose, o tai reiškia, kad mus pasiekia vis naujos dalelės.
Kitaip tariant, aptikome šiuos radioaktyvaus metalo gabalėlius „gyvai“, o ne prabėgus milijonams metų nuo tada, kai jie čia atskriejo.
„Visa tai labai gražiai dera, – sakė vienas iš straipsnio autorių, fizikas Martinas Israelis iš Vašingtono universiteto. – Viskas nuoseklu.“
ACE zondas fiksavo 60Fe branduolius maždaug po vieną per metus. Taip, perskaitėte teisingai – vienas branduolys per metus. Taigi baimintis dėl to visiškai neverta.
Bet iš tų pavienių branduolių galima daug sužinoti – M.Israelis su savo komanda sugebėjo patvirtinti, kad jie kilę iš nesenos, netoli įvykusios supernovos. „Pats faktas, kad matome geležį-60, reiškia, jog kosminiai spinduliai turėjo atsirasti nelabai seniai“, – paaiškino M.Israelis.
Manoma, kad šios žvaigždės mirė už daugiau nei 380 šviesmečių nuo Žemės.
„Nors šių geležies-60 dalelių kilmė skirtinga, visos naujai aptiktos rodo tą patį scenarijų, – sakė Antonas Wallneris, Australijos nacionalinio universiteto fizikas. – Jos visos rodo, kad šalia Žemės per pastaruosius kelis milijonus metų įvyko keletas supernovų sprogimų.“
Tad nors nerimauti dėl to pernelyg neverta, nebent šis nuolatinis bombardavimas pradėtų jaukti mūsų klimatą, tai – geras priminimas, kad nors jaučiamės saugūs ir jaukiai įsitaisę gimtojoje savo planetoje, kosminė kaimynystė nėra tokia jau rami, o kartais kieme randame keistų ir nemalonių dalykų.
