Kodėl? Priežasčių gausybė – visos jos priklauso nuo sąlygų, kuriose atsiranda ir vystosi gyvybė.
Stipresnė gravitacija
Kas būtų, jeigu Žemėje gravitacija būtų dvigubai stipresnė? Pirmiausia, žmonės vargu ar vaikščiotų dviem kojomis, taip pat jų kojos būtų žymiai trumpesnės, o kaulai stambesni. Visos Žemės gyvybės formos būtų mažesnės ir trumpiau gyventų.
Jeigu gravitacija būtų perpus silpnesnė, vaizdas būtų visiškai priešingas.
Kita atmosferos sudėtis
Atmosfera turi ne mažesnę įtaką planetos organizmų išvaizdai nei gravitacija. Prieš milijonus metų Žemės atmosfera buvo tankesnė ir labiau prisotinta deguonimi, o tai sudarė sąlygas išsivystyti ir klestėti milžiniškiems dinozaurams.
Tačiau mūsų planetoje yra ir tokių organizmų, kuriems deguonis nereikalingas, o tai smarkiai keičia jų išorę.
Kita biochemija
Gyvybė Žemėje pagrįsta trimis biocheminiais reikalavimais: anglis, vanduo ir DNR.
Pakeitus bet kurį elementą kitu, gyvybė vystytųsi visiškai kita kryptimi, o kokie būtų rezultatai galima tik įsivaizduoti. Ir kuo lakesnė vaizduotė, tuo daugiau įvairiausių išvaizdos bei formos galimybių.
Vandens nebuvimas
Vandens trūkumas kitose planetose nebūtinai reikštų, kad ten negali atsirasti gyvybė. Skystas amoniakas gali būti vandens pakaitalas, kadangi jis turi didelę dalį vandens savybių.
Tačiau kaip atrodytų gyvas organizmas, gyvenantis amoniake? To tiksliai nepasakytų joks mokslininkas, tačiau tai tikrai nebūtų mums įprasta žuvis.
DNR nebuvimas
Dar nesenai buvo manoma, kad DNR užtikrina gyvybės egzistavimą ir vystymąsi. Bet nesenai mokslininkams pasisekė susintetinti ksenonukleininę rūgštį, kuri taip pat saugo ir perduoda genetinę informaciją.
Taigi galima daryti išvadą, kad ir kitų planetų gyventojai galėtų būti prisitaikę prie kitokių biocheminių reikalavimų. Ar tai pakeistų išvaizdą? Visai tikėtina!
Kita gyvenimo aplinka
Žemėje yra daugybė skirtingų aplinkų: tundros, jūros, stepės, tropiniai miškai, dykumos ir t.t. Kiekvienoje jų organizmai prisitaiko prie aplinkos ir skirtingai atrodo. Ar verta aiškinti, kuo skiriasi giliavandenė žuvis ir stepių erelis?
Tad galite ir patys įsivaizduoti, kaip atrodys gyventojai iš kitų planetų, kur gyvenamoji aplinka gali kardinaliai skirtis nuo mūsų planetos.
Amžius
Kitų planetų gyventojai gali būti senesni (tiksliau, ilgiau vystęsi) už žmones. Bent jau mes manome, kad žmonių civilizacija vystėsi labai greitai. Jeigu kitų planetų gyventojai turėjo daugiau laiko išvystyti savo technologijas, jie galėjo išmokti keisti savo išvaizdą savo nuožiūra.
Gyvybė planetose-našlaitėse
Manoma, kad mūsų Visatoje klajoja apie 200 milijardų planetų-našlaičių, nesusijusių nei su viena žinoma žvaigžde. Nežiūrint į tai, jose taip pat galėjo išsivystyti protingos gyvybės formos, jei turėjo kokį nors energijos šaltinį.
Tik ji atrodytų neįtikėtinai svetima – nakties padarai, niekada nematę dienos šviesos.
Nebiologinės būtybės
Egzistuoja nemaža tikimybė aptikti ne kitų planetų organizmų, o jų sukurtų robotų.
Galbūt jie galėjo biologinius kūnus pakeisti mechaniniais arba iš pradžių buvo sukurti tokiu pavidalu? Juk galimas scenarijus, kai civilizacijos sukurti robotai tampa pranašesni už savo kūrėjus, juos sunaikina ir toliau gyvena kaip savarankiška gyvybės forma. Turbūt, nebūtų itin malonu sutikti tokią naikinimo meną išmanančią gyvybės formą.
Atsitiktinumo faktorius
Atsitiktinumo faktorius ne tik Visatos, bet ir galaktikos masteliais vaidina didelį vaidmenį. Ir jo prognozuoti visiškai neįmanoma – belieka tik fantazuoti, kaip jis gali pakeisti gyvybės formą, išvaizdą ir net mentalitetą.
Žinoma, norėtųsi, kad kitų planetų gyventojai išore būtų į mus panašūs, bet, vertinant visas aplinkybes, tokia galimybė artima nuliui.
Apie tai nederėtų pamiršti, jeigu vieną sykį pavyktų su ateiviais užmegzti ryšį.
