Filme matome, kaip pasibaigus termobranduoliniam kurui supernova virsta raudonasis gigantas KSN2011d – 500 kartų didesnė ir 20 tūkst. kartų ryškesnė žvaigždė už Saulę.
Baigiantis energijai šviesulį sunaikina jo paties gravitacinis laukas. Po to susiformuoja itin tankus branduolys (neutroninė žvaigždė), o jos apvalkalas išspjaunamas į supančią erdvę. Taigi, iš esmės žvaigždė sprogsta.
Vizualizacija sukurta remiantis 2011 m. Keplerio teleskopu atliktais stebėjimais. Būtent tada observatorija stebėjo minėto raudonojo giganto sprogimą, kuris vyko už 1,2 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.
Grafike parodyta, kaip po sprogimo 14 dienų žvaigždės ryškumas smarkiai augo, kol pasiekė milijardą kartų didesnį ryškumą nei Saulės. O pats sprogimas tetruko 20 minučių.
Tais pačiais 2011 m. Keplerio teleskopas aptiko dar vieną supernovą – KSN2011a sprogo 700 mln. šviesmečių atstumu nuo Žemės. Tik šiuo atveju prieš sprogimą buvo stebimas ryškus šviesos blyksnis. Astrofizikai mano, kad taip atsitiko dėl mažesnės žvaigždės masės.
Tam, kad šiuos įvykius pamatytų, Keplerio teleskopu per trejus metus mokslininkams reikėjo peržiūrėti 50 trilijonų žvaigždžių 500 galaktikų. Pirmojo teleskopo misija baigėsi 2013 m., tačiau NASA rengiasi tęsti supernovų paiešką vykdydama antrąjį Keplerio teleskopo misijos etapą K2.
