Kovo 15 d. atidaromame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) pradės veikti nemokama Vilniaus universiteto (VU) organizuojama Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) paroda „Accelerating Science“. Plakatais, interaktyviomis instaliacijomis, filmukais ir kompiuteriniais žaidimais bus papasakota Visatos atsiradimo istorija, pristatomi didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve vykdomi eksperimentai, neįžiūrimų dalelių ypatumai.
„Accelerating Science“ skirta visiems, besidomintiems Visatos ištakomis, dalelių prigimtimi, fundamentaliųjų mokslų galia ir potencialu.
Penkiose patalpose – mokslo paslapčių erdvėse – bus pristatomos skirtingos mokslo temos. Pirmojoje lankytojai pasiners į atmosferą, vyravusią po Didžiojo sprogimo. Antroji skirta fundamentaliosioms dalelėms. Jei Visatą paverstume lygtimi, galėtume sakyti, kad trečiojoje erdvėje gvildenami įvairūs jos nežinomieji. Ketvirtojoje zonoje pristatomas Didysis hadronų greitintuvas ir jame vykdomi eksperimentai, o penktoji leis sužinoti, kada buvo padaryti fundamentalūs atradimai, nulėmę šių dienų technologijas.
„Accelerating Science“ ekspozicija griauna įsigalėjusį stereotipą, esą fundamentalusis mokslas nesuprantamas ir nuobodus. Parodos koordinatorius, CERN dirbantis VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis teigia, kad šiuolaikiniai fundamentalūs tyrimai parodoje „Accelerating Science“ pateikiami itin vizualiai ir paprastai.
Ji sukurta specialaus pasirengimo neturinčiai auditorijai, todėl gerai tinka moksleiviams, fizikos mokytojams ir tiesiog smalsuoliams.
„Ekspozicija labai vaizdi ir įtraukianti. Susipažindami su CERN greitintuvų istorija lankytojai atras jau žinomas fundamentaliąsias daleles, sužinos, kaip kosminių mastelių reiškiniai siejasi su submikroskopinėmis dalelėmis. Jie išvys dalelių detektoriaus ir protonus kreipiančių dipolių magnetų modelius“, – sako jis.
Parodoje gausu palyginimų, leidžiančių įsivaizduoti CERN tyrimų mastą. Pavyzdžiui, jei vandenilio atomas būtų futbolo aikštės dydžio, jo branduolys – protonas –atrodytų lyg nedidelė boružė. Didysis hadronų greitintuvas – galingiausias tokio pobūdžio įrenginys pasaulyje – leidžia rinkti protonų ir švino branduolių susidūrimų duomenis, reikalingus smulkesnių dalelių ypatybėms tirti.
Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad „Accelerating Science“ žadins lankytojų smalsumo instinktą. „Simboliška, kad ši unikali paroda pradės veikti naujųjų mokslo centrų atidarymo metu. Savo dydžiu ir vaizdingumu ji gerokai pranoks Lietuvoje iki šiol vykusias CERN instaliacijas. Parodos ypatumas tas, kad jos lankytojus aptarnaus tikri profesionalai – VU mokslininkai, daugelį metų dirbantys bendruose projektuose su CERN, paskelbę šimtus publikacijų elementariųjų dalelių fizikos srityje. Todėl šios parodos, kuri veiks iki pat vasaros vidurio, poveikį Lietuvos visuomenei, ypač jaunimui, sunku pervertinti“, – teigė jis.
Šveicarijoje ir Prancūzijoje įsikūręs CERN – didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų centras, kuriame dirba mokslininkai iš 113 pasaulio šalių. 2500 darbuotojų institucijoje dirba nuolat, dar apie 12 tūkst. kasmet atvyksta trumpam. Su CERN laboratorija susijęs ne vienas Nobelio premijos laureatas. CERN didžiuojasi Didžiuoju hadronų greitintuvu, kuriame buvo atrastas Higgso bozonas. Jį numatę mokslininkai 2013 m. įvertinti Nobelio fizikos premija.
Bendradarbiavimo sutartį su CERN Lietuva pasirašė dar 2004 m. VU su šia organizacija dirba nuo 1993 m. Lietuva dabar siekia platesnio bendradarbiavimo – asocijuotosios narystės.
VU rengiama CERN paroda „Accelerating Science“ vyks Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Paroda duris lankytojams atvers kovo 16 d. ir veiks iki liepos 15 d. Įėjimas nemokamas. Grupėms, pageidaujančioms ekskursijų su gidais, bus siūloma išankstinė registracija.
