Dabar Žemėje tėra septyni kosminiai turistai ir paskutinis jų – kanadietis Guy Laliberte – savo 11 dienų trukusią ir 40 mln. dolerių kainavusią turistinę kelionę į Tarptautinę kosminę stotį atliko dar 2009 m. Žadėjusi atnaujinti kosminių turistų gabenimą 2013 m. Rusija, matyt, turi rimtesnių problemų.
Po to, kai 2014 m. spalio 31 d. bandymų metu patyrė tragišką avariją, atrodo, beveik parengtas eksploatuoti „Virgin Galactic“ kosminis laivelis „SpaceShip Two“, net didžiausi optimistai susitaikė – įperkamų kelionių į kosmosą kol kas nebus.
Tačiau yra svajotojų, kurie su tuo nesusitaikė ir padarė tiek, kad kai kurie ekspertai jau pradeda tikėti, jog 2016 m. virs ne tik virtualios realybės bei gravitacijos bangų, bet ir kosminio turizmo pradžios metais. Lieka klausimas, kas bus pirmas ir kaip tas keliones rengs.
Dar 2004 m. ekscentriško milijardieriaus Richardo Bransono sukurtas projektas laimėjo 10 mln. dolerių „Ansari X“ prizą ir pradėjo privataus kosminio turizmo lenktynes.
Antros kartos kosminis laivas „SpaceShip Two“ yra valdomas dviejų pilotų ir gali į 100 km aukštį gabenti 6 keleivius. Į 15 km aukštį šį laivą pakelia lėktuvas nešėjas „WhiteKnight Two“, tuomet kosminis laivelis įjungia savo raketinį variklį ir pakyla į žemą orbitą, iš kur jau galima matyti įspūdingą Žemės rutulį.
Keleivių kabinoje pakanka vietos, kad jie galėtų keletą minučių patirti visus besvorės erdvės malonumus, o po to laivas, išskleidęs sparnus, pradeda sklendimą žemyn ir nutūpia kaip lėktuvas.
2014 m. antram pilotui per anksti išskleidus stabdančias sparnų plunksnas (kūrėjai terminą pasiskolino iš badmintono skraiduko), aerodinaminės jėgos sudraskė aparatą, antrasis pilotas žuvo, o tolesni bandymai ilgai buvo pristabdyti.
Jau 2016 m. vasarį kompanija Mohavių dykumoje pristatys antrąjį „SpaceShip Two“ modelį. Ir nors tolesnių bandymų datos dar neskelbiamos, šimtai žmonių, kurie rezervavo bilietus ir įnešė 250 tūkst. dolerių, vėl gali tikėtis, kad ateis ta diena, kai iš kosmouosto Naujosios Meksikos valstijoje (JAV) pakils jų laivas.
„Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezos projektas pasitelkė kiek kitą technologiją. Vertikaliai startuojanti raketa į suborbitą iškelia kapsulę su šešiais keleiviais.
Labai panašiai vyko pirmasis JAV kosminis skrydis 1961 m. Tuomet kapsulę su astronautu Alanu Shepardu raketa nešėja tik pametėjo iki žemiausios orbitos ir jau po keleto minučių ji vėl leidosi į Žemę prilaikoma parašiutų.
2015 m. lapkritį Teksase (JAV) buvo atliktas bandomasis paleidimas, kai raketa nešėja „New Shepard“, iškėlusi krovinį, sėkmingai nusileido nepažeista.
„Blue Origin“ nurodo, kad keleiviai skrydžio metu pajus kelias minutes nesvarumo, kai kapsulė atsiskirs nuo raketos. Tuomet jie galės palikti savo vietas ir laisvai skrajoti kabinoje, kol signalas praneš apie nusileidimo pradžią.
Vėlgi, kada prasidės komerciniai skrydžiai iš Floridos, kompanija nepraneša.
Kompanija jau daugybę metų kuria kosminį lėktuvą „Lynx“. Kitaip nei „Virgin Galactic“ kosminis laivas, šis pats startuos nuo kilimo tako, pasieks kosmosą ir pats nusklęs atgal. Be to, XCOR planuoja, kad šis įrenginys galės pakilti gerokai aukščiau negu 100 km.
Gruodžio mėnesį kompanija pranešė, kad susidorojo su užduotimi ir baigė kurti „Lynx“ variklį. Pritaikius naują sprendimą variklio darbui panaudojama perteklinė šiluma, todėl buvo galima atsisakyti sunkių ir didelių suslėgtų dujų balionų.
Be to, Teksase (JAV) įsikūrusi kompanija praėjusių metų pabaigoje paskelbė baigusi kurti visus esminius kosminio lėktuvo konstrukcinius elementus ir netgi pagaminusi skrydžio simuliatorių pilotams rengti.
Kada tiksliai vyks pirmieji skrydžiai, dar neaišku, tačiau kompanija jau pardavė 350 bilietų, o nuo sausio pirmosios net pakėlė jų kainas. Dabar rezervuoti vietą būsimai kelionei „Lynx“ kainuoja 150 tūkst. dolerių.
„Rimtas“ kosmosas
Pasiryžę skrydžiui į tikrą kosmosą skirti bent 40 mln. dolerių, turėtų laukti 2018 m. Rusijos kosminė agentūra žada nuo tada atnaujinti kosminio turizmo programą.
2009 m. turizmo atsisakyti teko dėl to, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje pradėjo dirbti didesnis ekipažas, dėl to kosminiuose laivuose neliko vietos – Rusija gabeno visų šalių ekipažus.
Dabar JAV vėl pradėjo kurti savo sistemą astronautams į kosmosą vežti, todėl rusų laivuose atsiras laisvos vietos. Be to, atšalus šalių santykiams, Rusija praranda ir turėtas pajamas. Štai jums ir planas – nevažiuoja turistai į Krymą, uždirbsime skraidindami į kosmosą.
Deja, britų dainininkei Sarah Brightman tai jau nepadės. Moteriškė sumokėjo 48 mln. eurų ir ilgai treniravosi ruošdamasi skrydžiui į kosminę stotį, kur planavo tapti pirmąja kosmose arijas atlikusia dainininke. Tačiau 2015 m. pavasarį savo planų ji atsisakė.
Pati nurodo, kad atsisakė dėl šeiminių aplinkybių. Tačiau akivaizdu, kad 54 m. sopranas, kuri ir dabar ne pačios tinkamiausios sveikatos kosminiams skrydžiams, iki 2018 m. atidėtam skrydžiui tiesiog būtų per sena.
Dvi JAV kompanijos taip pat baigia parengti žmones į kosmosą gabenančių modulių projektus. Tiesa, tiek „SpaceX“ bandomas „Dragon“ modulis, tiek „Boeing“ pristatomas CST-100 („Crew Space Transportation – 100“) skirti astronautams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį, tačiau turistams jie irgi tiks.
Nekosminė alternatyva
Net kelios kompanijos vykdo projektus, leidžiančius žmogui pakilti į stratosferą specialiu oro balionu. Tai, aišku, ne kosmosas, bet iš 40 km aukščio Žemė irgi pradeda atrodyti tolimu kosminiu kūnu.
Ispanų kompanija „Zero2Infinity“, kurios patarėju dirba NASA astronautas Michaelis Lopezas-Algeria, kviečia registruotis į jų siūlomą kelionę oro balionu „Bloon“. Skrydžio kaina – 110 tūkst. eurų. Pasiryžę registruotis dabar turėtų sumokėti 10 tūkst., dar 50 tūkst. po pirmojo sėkmingo bandytojo skrydžio ir paskutinius 50 tūkst., kai jau patvirtins konkrečią skrydžio datą.
Ne kosmosas, užtat jokių pakilimo perkrovų, dvi valandos aukščiausiame pakilimo taške ir daugybė malonumų (į kainą įtrauktas gabenimas iš namų į pakilimo vietą, trijų „Michelin“ žvaigždučių restorano valgiaraštis, svarbiausia – kabinoje netgi yra tualetas).
