Ištyrę retus mineralus Žemėje, dr. Stevenas Ruffas ir dr. Jackas Farmeris nustatė, kad neįprastas nuosėdas Marso paviršiuje galėjo sukurti mikrobai. Jei ši teorija pasitvirtins, tai bus vienas reikšmingiausių mokslinių atradimų žmonijos istorijoje.
Marsaeigis „Spirit“ dar 2009 metais Gusevo krateryje aptiko neįprastas opalinio silicio nuosėdas. Tyrinėdami šiuos mineralus mokslininkai pastebėjo, kad jie buvo padengti mažyčiais žiedinio kopūsto formos išsikišimais, tačiau iš kur ir kodėl jie atsirado, buvo neaišku.
Gusevo krateris yra teritorijoje, kur, astrogeologų manymu, kadaise buvo gausu šiltų srovių ir geizerių. Tačiau dabar, kaip ir kitose Marso vietose, šis krateris yra sausas, šaltas ir nykus.
S.Ruffas nuvyko į Atakamos dykumą Čilėje – vietovę, kuri yra tokia sausa ir be gyvybės, kad daug mokslininkų sąlygas joje lygina su Marsu.
Mokslininkas visą dėmesį sutelkė į El Tatiją – geizerių lauką šioje dykumoje. Jis nustebo pastebėjęs panašius darinius į tuos, kurie aptikti Marse, su tokiais pačiais žiedinio kopūsto formos išsikišimais.
Panašių struktūrų taip pat buvo aptikta JAV Jeloustouno nacionaliniame parke ir Taupo regione Naujoje Zelandijoje. Šiose vietovėse taip pat buvo atrasta mažyčių fosilijų, turinčių visus svarbiausius kadaise egzistavusios mikrobiologinės gyvybės požymius.
Mokslininkai priėjo išvadą, kad, jei neįprastas nuosėdas Žemėje sudarė mikrobai, tai ir Marse jos galėjo susiformuoti panašiu būdu.
Kiti mokslininkai šampano daryti neskuba – jie pastebi, kad panašumai Marse ir Žemėje kartais būna apgaulingi.
S.Ruffas ir J.Farmeris pritaria – norint įrodyti jų teiginius, reikės atlikti daugiau tyrimų. Būtent tai jie ir siūlo daryti: atidžiau patyrinėti neįprastus darinius Marso robotais.
NASA anksčiau buvo paskelbusi, kad Marso paviršiuje aptiko skysto vandens.
Parengta pagal Independent.co.uk ir Smithsonianmag.com inf.
