Šis 11 tūkst. šviesmečių ilgio dujų debesis atskrieja iš tarpgalaktinės erdvės. Stebėjimai Hablo kosminiu teleskopu atskleidė, kad šis darinys anksčiau jau buvo mūsų galaktikoje, tačiau prieš maždaug 70 mln. metų jis buvo „išspjautas“.
Apsukęs lanką, dujų debesis bumerangu grįžta į kitą galaktikos sritį, arčiau centro. Tiesa, mums šio susidūrimo išvysti nebus lemta – jis įvyks tik po maždaug 30 mln. metų.
„Šis debesis yra pavyzdys to, kaip galaktika keičiasi. Jis rodo, kad Paukščių Takas yra verdanti, labai aktyvi vieta; iš jo disko vienos dalies dujos gali būti išmestos, o tuomet sugrįžti į kitą vietą. Mūsų galaktika perdirba savo dujas per jų telkinius, tokius kaip Smito debesis, todėl žvaigždės gali formuotis skirtingose dalyse“, – sakė tyrimo vadovas Andrew Foxas iš Kosminio teleskopo mokslo instituto Baltimorėje (Merilandas, JAV).
Smito debesis pirmą kartą buvo aptiktas prieš pusšimtį metų, tačiau iš pradžių manyta, kad tai yra nesusiformavusi, žvaigždžių neturinti maža galaktika ar tarpgalaktine erdve skriejantis dujų debesis. Tačiau tokiu atveju jis turėtų būti daugiausia sudarytas iš vandenilio ir helio bei neturėti sunkesnių elementų, kurie susiformuoja žvaigždėse.
Pasinaudodami toliau esančių galaktikų šviesa, astronomai patikslino Smito debesies sandarą ir nustatė, kad jame yra sunkesnių elementų, kurie būdingi išoriniam Paukščių Tako diskui, esančiam už 15 tūkst. šviesmečių nuo mūsiškės Saulės sistemos.
Tai leidžia manyti, kad jis buvo išspjautas iš tos dalies, o dabar grįžta į galaktiką.
„Mes esame aptikę kelis didelius dujų debesis Paukščių tako apylinkėse, kurie gali tapti žvaigždžių formavimosi kuru ateityje, tačiau daugelio jų kilmė išlieka nežinoma. Smito debesis yra vienas geriausių pavyzdžių, rodančių, kad perdirbtos dujos yra svarbus galaktikų evoliucijos mechanizmas“, – pastebėjo Dievo Motinos universiteto astrofizikas Nicolas Lehneris.
Beje, Paukščių Tako link juda ir gerokai didesni objektai. Pavyzdžiui, kaimyninė Andromedos galaktika. Astronomai prognozuoja, kad jųdviejų susidūrimas įvyks po 5 milijardų metų.
