Kai žvaigždės išnaudoja savo kuro atsargas arba staiga gauna naujos medžiagos injekciją, jos sprogsta – virsta supernovomis. Jų sprogimai būna tokie galingi, kad akimirkai toji žvaigždė tampa ryškesnė už visą savo galaktiką.
Tačiau tai, ką astronomai užfiksavo šįkart, pranoko visus anksčiau regėtus reiškinius: sprogimas buvo per 200 kartų galingesnis už daugelį įprastų supernovų sprogimų, skelbia Space.com.
Tyrėjų ataskaitoje apie naujai aptiktą supernovą ASAS-SN15lh, kuri buvo paskelbta ketvirtadienį, nurodoma, jog objektas yra už maždaug 3,8 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Tyrėjų ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad jis užfiksuotas tarp pietiniame pusrutulyje matomų Indėno ir Tukano žvaigždynų.
Dėl didelio atstumo, plika akimi ši supernova nematoma. Tačiau, anot mokslininkų, jei ji būtų už 8,6 šviesmečio nuo mūsų (tokiu atstumu yra ryškiausia žvaigždė naktiniame danguje, Sirijus), jos švytėjimas būtų toks pat ryškus, kaip mūsiškės Saulės.
Piko metu supernova spinduliavo 570 mlrd. kartų daugiau šviesos nei Saulė, o jos ryškumas buvo dukart didesnis nei ligšiolinių rekordininkių.
Atlikus supernovos tyrimus ir nustačius jos atstumą, sprogimo galingumą bei kitus parametrus, sekantis mokslininkų tikslas – išsiaiškinti, kas galėjo nulemti tokį milžinišką sprogimą.
Dar prieš dešimtmetį dauguma astrofizikų manė, kad tokie galingi sprogimai vyko tik ankstyvojoje Visatoje, kuomet buvo dažnos itin masyvios žvaigždės. Tačiau nauji duomenys verčia ieškoti kitokių paaiškinimų.
Vienas jų lieka tas pats – tai galėjo būti itin masyvios žvaigždės sprogimas. Kitas variantas – galios sprogimui įpūtė magnetaras (itin sparčiai besisukanti, stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė). Jo magnetinės galios galėjo įkaitinti staigiai besiplečiančias dujas ir padidinti supernovos ryškumą.
Weizmanno mokslo instituto Izraelyje astrofizikas Avishay Gal-Yamas teigė, kad tokie reti įvykiai yra naudingi, kadangi jie paskatina tikrinti esamus modelius, ieškoti jų ribų.
„Visuomet smagu būti „labiausiai kažkuo“, tačiau tai yra ir įdomus fizikos išbandymas, kadangi kiekvienas modelis turi skirtingas ribas“, – sakė jis.
Nors pati supernova buvo užfiksuota dar prieš pusmetį, ji galės būti stebima dar keletą metų, o jos blėsimas padės mokslininkams suprasti, kas iš tiesų įvyko.
Manoma, kad galingiausi supernovų sprogimai turėjo lemiamą įtaką galaktikų ir Visatos vystymuisi, kadangi jų metu susikūrė svarbiausi elementai. Astrofizikams įdomu, kokią įtaką tokie sprogimai turėjo pačioms galaktikoms – pavyzdžiui, galbūt jų sprogimai nupučia visas mažos galaktikos dujas ir sustabdo naujų žvaigždžių formavimąsi?
„Visa, kas yra aplink jus ir nėra vandenilis ar helis buvo sukurta žvaigždėse ir paskirstyta po galaktiką supernovų sprogimų metu. Be to, supernovos galaktikoms suteikia inercijos ir net gali pakeisti jų morfologiją“, – teigė Benas Shappee iš Carnegie observatorijos Kalifornijoje.
