Ar bereikia sakyti, kad skandalingieji žiburiai – keisčiausias nykštukinės planetos Cereros artefaktas? Vis dėlto ypač žemai nusileidęs NASA zondas „Dawn“ krateriuose, kuriuose žibėjo švieselės, užfiksavo ir dar keletą ne mažiau intriguojančių detalių, bylojančių, kad Cereros žiburių mįslė – dar toli gražu neįminta.
Gruodžio pabaigoje „Dawn“ nusileido į 382 km aukštį (maždaug tokiame aplink Žemę skrieja Tarptautinė kosminė stotis) ir pradėjo intensyviai fotografuoti įdomybių nestokojantį Cereros paviršių.
Šįkart dėmesį patraukė netikėti atradimai Kupalo kraterio dugne. Tai yra vienas iš keleto žiburingųjų Cereros kraterių. Bet jei mokslininkai prieš kelias savaites skelbė, kad Akėtojo krateryje žibėjo druska, tai Kupalo kraterio atžvilgiu mokslininkai jau nėra tokie tikri.
Kyla įtarimų, kad Kupalos kraterio dugno žibėjimą galėjo sukelti kiti procesai. Neatmetamas ir tas pats druskos variantas, tačiau šįkart tyrėjai jį linkę vertinti gerokai atsargiau.
Šiuos kadrus „Dawn“ fotografavo 2015 m. gruodžio 19–23 d. Kupalos krateris – vienas jauniausių Cereros kraterių. Naujausiose jo nuotraukose (kur vienas pikselis atitinka maždaug 35 metrus) matyti daugybė netikėtų atributų.
Kraterio briaunose matyti šviesą atspindinčių medžiagų (tikėtina, jog tai druska – kaip ir Akėtojo krateryje). Tačiau Kupalos dugnas išraižytas kažkokio judėjimo – vagas galėjo palikti nuo smūgio į Cereros paviršių išsilydžiusios medžiagos ar nuolaužos.
Mokslininkai dar tik mėgins išsiaiškinti, ar Kupalos dugno medžiagos gali būti susijusios su Akėtojo kraterio žiburiais. 26 km skersmens Kupalos krateris žioji pietinio pusrutulio vidutinėse platumose – krateris pavadintas slavų augalijos ir derliaus deivės Kupalos garbei.
„Šis krateris ir jame šviežiai susiformavę dariniai bus prioritetinis „Dawn“ tyrėjų komandos taikinys paskutinėje Cereros paviršiaus kartografavimo etapo fazėje“, – pareiškė vienas iš „Dawn“ mokslininkų, Mėnulio ir planetinių tyrimų instituto Hiustone (Teksasas, JAV) tyrinėtojas Paulas Schenkas.
Dar daugiau medžiagos judėjimo pėdsakų – ištisas jų tinklas – pastebėtas kitame krateryje, kuris pavadintas Dantu. 128 km skersmens krateris Cereroje savo paviršiaus raižiniais labai panašus į vieną jauniausių mūsų Mėnulio kraterių, kuris pavadintas Tycho. Jame irgi yra tokių dugno sueižėjimų. Eiženos galėjo likti sustingus smūgio energijos išlydytoms medžiagoms pradėjus stingti.
Į vakarus nuo Dantu nufotografuotas dar vienas įdomus 32 km skersmens krateris, juosiamas ypač stačių šlaitų, kurie vadinami eskarpais. Manoma, kad šios sienos susiformavo kraterio dugnui susmukus.
O labiausiai intriguojantis akcentas pastebėtas Kupalos kraterio dugne. Jo viršutinėje dalyje į „Dawn“ objektyvą nuo ausies iki ausies šypsosi šypsenėlės simbolis. Akylesni internautai atkreipė dėmesį, kad šypsenėlė ypatinga ir ne visai žemiška, mat ji – su 3 akimis.
