Voriko universiteto tyrėjų vadovaujama komanda, analizuodama NASA „Kepler“ kosminio teleskopo duomenis, aptiko superžybsnį, kurio bangų struktūra atitiko Saulės žybsnių struktūrą. Jį švystelėjo Paukščių Take įsikūrusi dvinarė žvaigždžių sistema KIC9655129, skelbia Phys.org.
Atsižvelgdami į KIC9655129 superžybsnio ir Saulės žybsnių savybių panašumus mokslininkai teigia, kad jų kilmė gali būti tokia pati. Tai reikštų, kad superžybsniais gali trankytis ir mūsiškė Saulė.
Įprastų saulės žybsnių galingumas prilygsta milijonams 100 megatonų bombų sprogimų, tačiau superžybsniai ir kone tūkstantį kartų galingesni.
„Jau anksčiau buvo stebėta, kaip žvaigždės, labai panašios į Saulę, svaidėsi milžiniškais žybsniais, kurie vadinami superžybsniais. Tam, kad geriau suprastume, ar Saulėje galėtų įvykti katastrofiškas superžybsnis, mums reikia įvertinti, ar įprastiems žybsniams ir superžybsniams galioja tokie pat fizikos procesai“, – sakė tyrimo vadovė Chloë Pugh iš Voriko universiteto.
Mokslininkų užfiksuoti panašumai tarp žybsnių ir superžybsnių nepaliko abejonių: pastarieji gali įvykti ir Saulėje.
Galingi saulės žybsniai trikdo palydovų darbą, kelia pavojų ryšių, energetikos ir kitoms sistemoms Žemėje. Superžybsnio atveju situacija būtų dar blogesnė. „Jei Saulėje įvyktų superžybsnis, jis būtų pragaištingas gyvybei Žemėje“, – teigė C.Pugh.
Visgi mokslininkė turėjo ir gerų žinių. „Remiantis ankstesniais saulės aktyvumo stebėjimais, mažai tikėtina, kad Saulėje atsirastų sąlygos, kurių reikia superžybsniui“, – teigė ji.
Tyrimo ataskaita paskelbta žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
