Kol kas mokslininkai pripažįsta negalį paaiškinti keistų jos skleidžiamos šviesos pokyčių.
„Nieko panašaus į tokią žvaigždę dar nesame matę, – sakė Jeilio universiteto astrofizikė Tabetha Boyajian. – Tai labai keista. Iš pradžių manėme, kad tai – duomenų klaida ar kosminio teleskopo manevro klaida. Tačiau mes viską kruopščiai patikrinome. „Kepler“ misijos metu stebėjome nevienodos formos ir nereguliarius KIC 8462852 žvaigždės susitraukimus, kurių metu žvaigždės spindulingumas sumažėdavo iki 20 proc.“
Astronomai įdėmiai stebėti šią žvaigždę pradėjo nuo 2011 m. ir jų dėmesį patraukė keli itin dideli pritemimai.
Jų metu žvaigždės šviesa sumenkdavo net 15–22 proc. Palyginimui, Jupiterio dydžio planeta tokio dydžio žvaigždės šviesą prislopintų vos 1 proc. Taigi šią žvaigždę supantis objektas (ar objektai) turi būti milžiniško skersmens.
„Priblėsimai trukdavo nuo 5 iki 80 dienų, – dėsto keistą šviesulį stebėję mokslininkai. – Analizuodami stebėjimų duomenis, patikrinome įvairius tokio mįslingo žvaigždės elgesio scenarijus. Vienas jų – dulkių telkiniai, skriejantys aplink pagrindinės sekos žvaigždę. Esame linkę manyti, kad šis scenarijus labiausiai atitinka stebėjimo duomenis.“
Ši hipotezė skamba įtikinamai, tik yra viena problema: dujų ir dulkių telkiniai įprastai supa jaunas žvaigždes, o ši tokia nėra. Ilgainiui gravitacija juos sukoncentruoja į planetas, palydovus, asteroidus ir kitus stambesnius kūnus.
Todėl kai kurie specialistai mano, kad tai gali būti šis tas žymiai įdomesnio.
„Žinoma, nežemiškos civilizacijos hipotezė – bene mažiausiai tikėtina ir mokslas tokią keltų vieną paskutiniųjų, – samprotauja Pensilvanijos universiteto astronomas Jasonas Wrightas. – Vis dėlto šis atvejis yra kaip tik toks – jį galima vertinti kaip žvaigždę gaubiančią konstrukciją, kurią galėjo pastatyti labai pažangi civilizacija.“
J.Wrightas su kolegomis mano, kad toks žvaigždės šviesumo kitimas gali būti aiškinamas ir megastatinių spiečiumi – pvz., kosminiu saulės kolektorių telkiniu.
„Ar tai būtų pažangi civilizacija, eksploatuojanti milžiniškus savo galaktikos žvaigždžių energijos kiekius savo reikmėms, ar tai būtų dar kas nors neįsivaizduojamo – esminiai termodinamikos dėsniai byloja, kad ši energija turi būti išspinduliuota šilumos pavidalu infraraudonųjų spindulių viduriniajame segmente, – sakė J.Wrightas. – Pagal tuos pačius principus mūsų kompiuteriai išspinduliuoja šilumą, kai yra įjungti.“
Kitaip sakant, astronomai svarsto, kad tai gali būti tam tikra Dysono sferos atmaina.
Dysono sfera yra hipotetinė konstrukcija – sfera, gaubianti visą arba didžiąją dalį žvaigždės ir surenkanti jos skleidžiamą energiją. Tokią struktūrą pirmą kartą 1960 m. žurnale „Science“ aprašė amerikiečių fizikas ir matematikas Freemanas Dysonas.
Šios struktūros idėja kilo ieškant kuo efektyvesnio energijos įsisavinimo būdo. Dysono sfera teoriškai surinktų visą žvaigždės skleidžiamą energiją.
F.Dysonas spekuliavo, kad pažangesnės nežemiškos civilizacijos turėtų būti pastačiusios ką nors panašaus, jei jų energijos poreikis yra panašus į žmonių.
