Adresato nereikia
Praėjo daugiau nei 45 metai, kai Mėnulyje išsilaipino pirmasis žmogus. Supervalstybių kosminės varžytynės seniai baigėsi, bet verslininkų dar tik prasidėjo.
„Mūsų tikslas – tapti greitųjų siuntų į Mėnulį kompanija. Priimame įvairaus dydžio ir rūšies siuntinius iš viso pasaulio“, – teigė JAV bendrovės „Astrobotic“ verslo plėtros direktorius Danas Hendricksonas.
Ši kompanija reklamuojasi, kad siuntinys į Mėnulį kainuoja vos nuo 460 dolerių (apie 412 eurų). Tiesa, jis turės tilpti į mažytę – vos 1,27 cm skersmens ir 3 mm aukščio – šešiakampę dėžutę. Į tokią netilptų nė dvi 1 euro cento monetos (iš kraštų tektų nukirpti kelis milimetrus).
Didesnės siuntos atitinkamai ir kainuoja brangiau, o už didžiausią, apie 2,54 cm skersmens ir 5 cm aukščio, dėžutę jau tektų pakloti 25,8 tūkst. dolerių (23,1 tūkst. eurų).
Koks tikslas siųsti daiktus ten, kur jų niekas nepriims?
„Mėnulio paštu žmonės gali nusiųsti į Mėnulį ką nors asmeniško, emociškai svarbaus, čia tas daiktas bus paliktas. Šios paslaugos tikslas – suteikti galimybę savo krovinį į palydovą nusiųsti ne tik didelėms kompanijoms ar vyriausybėms, bet ir paprastiems žmonėms“, – aiškino Lietuvoje viešėjęs „Astrobotic“ atstovas.
Pritrūkusiems vaizduotės bendrovė pateikia patarimų: galima siųsti žiedlapį iš vestuvinės puokštės, išgraviruotą ženklelį, kūdikio piršto atspaudą, paveldėtą žiedą, auskarus, nuotrauką, meilės laišką, plaukų kuokštelį ar tiesiog žiupsnį smėlio iš mėgstamo paplūdimio.
Įmantrios laidotuvės
Kompanijos „Celestis“ ir „Elysium Space“, pasirašiusios sutartis su „Astrobotic“, siūlo dar neįprastesnę paslaugą – laidotuves Mėnulyje.
Bendrovės už 10–12,5 tūkst. dolerių (9–11 tūkst. eurų) siūlosi į palydovą nuskraidinti nedidelę dalį kremuotų palaikų. Simboliška, kad nusileidimo aparatas nutūps Mirties ežeru (lot. Lacus Mortis) pavadintoje vietovėje.
Beje, šios įmonės siūlo ir kitokias kosminių laidotuvių rūšis, pavyzdžiui, pelenai gali būti iškelti į Žemės orbitą ir, sugrįžę į atmosferą, pavirsti krintančia žvaigžde (tai kainuoja 2–5 tūkst. dolerių). Arba jie gali būti išsiųsti į tolimąjį kosmosą (už gramą pelenų tektų pakloti 12,5 tūkst. dolerių).
Ir tai – ne tušti pažadai: didesnę patirtį turinti „Celestis“ nuo 1997-ųjų į kosmosą jau iškėlė daugiau negu šimto žmonių palaikus.
Kosminės lenktynės
Turite rimtesnių užmojų? Kilogramo krovinį į Mėnulį „Astrobotic“ nugabens už 1,2 mln. dolerių (apie 1 mln. eurų), o robotizuoto (t.y. judėti galinčio) krovinio kilogramas atsieis 2 mln. dolerių (1,8 mln. eurų).
Skamba ironiškai, bet kelios tokių krovinių vietos jau rezervuotos kompanijos konkurentams, dalyvaujantiems „Google Lunar XPrize“ konkurse, kurio pagrindinis prizas – 30 mln. dolerių.
Taigi nors sudėtingiausią dalį, nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus, atliks tiktai „Astrobotic“ įrenginys, likusioje varžybų dalyje dalyvaus daugiau finalininkų.
Jų užduotis – mėnuleigiu nuvažiuoti 500 metrų ir atsiųsti į Žemę didelės raiškos nuotraukų ir vaizdo įrašų.
„Visa tai bus transliuojama Žemėje. Tam tikra prasme tai bus pirmosios „Formulės 1“ lenktynės Mėnulyje“, – vaizdžiai paaiškino D.Hendricksonas.
Jei pastarąją užduotį greičiau įvykdys kita komanda, laimėjimas bus atitinkamai padalintas.
Kokia yra visa numatomos misijos savikaina, pašnekovas atskleisti negalėjo.
Tačiau jis patikino, kad šis pakilimas bus tik pirmas iš daugelio, – „Astrobotic“ siekia tapti siuntų į Mėnulį tarnyba.
Domisi ir lietuviai
JAV kompanijos atstovas užsiminė, kad į Mėnulį gali kilti ir lietuviška siunta. Tokias galimybės jis aptarė su keliomis organizacijomis Vilniuje.
„Mes labai norėtume gabenti siuntinį iš Lietuvos – manau, tai būtų puikus kitas žingsnis, mažųjų palydovų programos tęsinys. Tokių pavyzdžių jau turime: mūsų paslaugas jau užsisakė Meksika. Su lietuviais aptarėme galimybes, ir mes labai laukiame kompanijų bei universitetų“, – teigė D.Hendricksonas.
Beje, šis skrydis į Mėnulį turėjo įvykti jau šių metų pabaigoje, bet misiją nutarta atidėti 2 metams. „Astrobotic“ atstovas pabrėžia, kad užsiimant kosmoso verslu iššūkiai neišvengiami ir visuomet verčiau vadovautis taisykle – neskubėk ir būsi pirmas. Todėl kartais matuoti tenka daugiau nei devynis kartus.
„Ir „Google“ mums pritaria, kad geriau neskubėti, bet viską atlikti sėkmingai.
Mes dedame visas pastangas, kad 2017-aisiais taip ir įvyktų“, – sakė D.Hendricksonas.
