Lietuvoje antrą kartą viešėjęs „Mars One“ įkūrėjas ir vadovas Basas Lansdorpas pastebėjo, kad pasaulyje yra apie 250 žmonių, kurių asmeninis turtas vertinamas 6 mlrd. dolerių ar daugiau.
„Ką darytumėte, turėdami tiek pinigų? Pirmiausia jie nusiperka jachtą – visi ją turi. Tuomet dar reikia salos, nes jei jau turi jachtą, logiška būtų įsigyti ir salą, kad turėtum kur nuplaukti. Dar kelis šimtus milijonų išleidi namams įvairiuose pasaulio kampeliuose. Ir vis tiek tavo sąskaitoje lieka virš 5 mlrd. dolerių. Tiek pinigų išleisti sau tiesiog neįmanoma.
Ką mes jiems siūlome? Ogi nemirtingumą. Jei Carlosas Slimas sutiks finansuoti mūsų misiją, pirmąją Marso gyvenvietę pavadinsime Slimiesčiu. Jei tai bus Billas Gatesas – Geitsičiu“, – konferencijoje „Innovation Drift“ šmaikštavo B.Lansdorpas.
Jis pripažino, kad rinkti lėšas – sunki užduotis, tačiau vyksta derybos su keliais rimtais investuotojais į projektą: „Kalba eina apie šimtus milijonų dolerių, ne milijardų. Tokios derybos vyksta. Šiuo metu mums svarbiausia užsitikrinti maždaug 15 mln. dolerių, kad galėtume pasiruošti sekančiam žingsniui – atrinktų finalininkų pasiruošimams, treniruotėms.“
Koks kvailys norėtų grįžti?
Skrydžiui į Marsą be galimybės grįžti į Žemę buvo užsiregistravę per 200 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, o šįmet „Mars One“ paskelbs 24 finalininkus, kurie pradės ruoštis išbandymui.
Artėjant skrydžiui, iš šešių suformuotų komandų ekspertai atrinks kelias tinkamiausias ir geriausiai pasiruošusias komandas. Galutinį sprendimą, kuris ketvertas pirmasis išsilaipins Marse, priims žmonės balsuodami.
Pirmųjų keturių Žemės kolonistų – dviejų vyrų ir dviejų moterų – nusileidimas kaimyninėje planetoje numatomas 2027 metais, vėliau prie jų prisijungs daugiau žemiečių. Apie jų grįžimą į Žemę B.Lansdorpas nė nešneka, atvirkščiai: jis teigia nesuprantantis, kodėl tokiai kelionei pasiryžę asmenys apskritai norėtų sugrįžti.
„Net jei būtų įmanoma organizuoti misiją su galimybe sugrįžti, ko gero, mes to vis tiek nedarytume. Milijonai mokslininkų vis dar analizuoja Žemę ir atranda naujų, įdomių dalykų. Marsas – visai kita planeta, joje tiek daug veiklos, kodėl turėtume grąžinti ten nuskraidintus žmones? – teigė „Mars One“ vadovas. – Būtent todėl mes akcentuojame visas rizikas. Kilimo metu gali sprogti raketa, skrydžio metu ir Marse gausi didelę dozę radiacijos, yra tikimybė, kad suges įranga, būtina išgyvenimui, dalyvis gali susirgti... Mums svarbu, kad žmonės tai suprastų, ir jei jie pasiruošę rizikuoti – mes galime suteikti jiems šansą.“
Situacija keičiasi, suma – ne
Įdomu tai, kad, nepaisant įvairių įvykių ir pokyčių pasaulyje, „Mars One“ projekto sąmata nesikeičia – kaip buvo, taip ir lieka 6 mlrd. dolerių.
B.Lansdorpas teigia, kad būtent tokią sumą buvo numatęs dar 1997 metais, kuomet jam kilo ši idėja ir jį vis dar stebina tai, kad projekto sąmata tokia ir liko.
Vyro teigimu, pradėjus gilintis į kosmoso technologijas paaiškėjo, kad tam tikri dalykai (pvz., marsaeigiai, kurie parengs gyvenamąsias patalpas prieš žmonių atvykimą) yra brangesni nei jis numatė iš pradžių. Iš kitos pusės, kai kurie dalykai atpigo ir tapo lengviau prieinami. Pavyzdžiui, privataus kapitalo kosmoso skrydžių kompanija „SpaceX“ siūlo gerokai pigesnius skrydžius į kosmosą nei buvo įmanoma anksčiau.
Parodomąją misiją į kaimyninę planetą „Mars One“ ruošiasi išsiųsti jau 2020-aisiais. Žmonių erdvėlaivyje dar nebus – tik robotas, kuris atliks tyrimus ir kai kuriuos paruošiamuosius darbus. Vėliau į Marsą numatoma išsiųsti dar kelis marsaeigius, kurie įrengs gyvenamąsias patalpas, paruoš vietovę žmonių atvykimui.
