Iki šiol manyta, kad juodųjų bedugnių pritraukti dalykai amžiams pranyksta. Tačiau S.Hawkingas tikina, kad realybė gali būti artimesnė fantastiniame filme „Tarp žvaigždžių“ („Interstellar“) rodytam scenarijui.
„Jei pajusite, kad esate juodojoje skylėje, nepasiduokite. Išeitis yra“, – šmaikštavo S.Hawkingas, pristatydamas naująją teoriją konferencijoje Stokholme.
Deja, tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę kosmoso keliauninkai negalės grįžti namo, mat „atsarginis išėjimas“ veda ne į mūsų Visatą.
Objektai virsta hologramomis
Ko gero, teko girdėti, kad juodosios skylės (arba juodosios bedugnės) yra kolapsavusios itin masyvios žvaigždės. Taip žvaigždės baigia savo egzistenciją: pasibaigus branduolinėms reakcijoms jos atvėsta, slėgis sumažėja ir jas sugniuždo jų pačių masė. Kolapso metu išoriniai sluoksniai nubloškiami tolyn (tai vadinama supernovos sprogimu), o žvaigždės likutis – branduolys – lieka. Saulės dydžio ir mažesnės žvaigždės kolapsavusios virsta baltosiomis nykštukėmis arba neutroninėmis žvaigždėmis, o stambesni objektai suformuoja juodąsias skyles.
Bet kokį objektą ar informaciją, patekusią į juodąją skylę, negrįžtamai sudrasko milžiniška gravitacija. Tačiau fizikai jau 40 metų ginčijasi, kas nutinka informacijai apie fizinę šių objektų būseną po to, kai juos įtraukia juodoji bedugnė. Remiantis kvantinės mechanikos dėsniais, ši informacija negali būti sunaikinta, tačiau Bendroji reliatyvumo teorija nurodo, kad tai privalo nutikti – tai vadinama juodosios bedugnės informacijos paradoksu.
Antradienį kalbėdamas Stokholme S.Hawkingas pareiškė, kad toji informacija niekada nepatenka į pačią juodąją skylę: „Aš siūlau, kad informacija laikoma ne juodosios skylės viduje, kaip būtų galima manyti, tačiau jos paribyje – įvykių horizonte.“
Įvykių horizontas yra erdvėlaikio sfera, supanti juodąją bedugnę. Kirtus šią ribą nei medžiaga, nei energija nebegali ištrūkti iš juodosios skylės – to padaryti nesugeba net šviesa.
Anot S.Hawkingo, įvykių horizontą kertanti informacija apie daleles virsta savotiška holograma – dviejų išmatavimų apibūdinimu apie trimatį objektą. Tokiose hologramose ir saugoma visa informacija.
Kitaip sakant, ši informacija niekada nepasiekia pačios juodosios skylės, taigi ir nėra sunaikinama. Beje, ištrūkti ši informacija gali, tik Hawkingo radiacija ją išspinduliuoja chaotiškai ir nenaudingos formos. „Tai išsprendžia informacijos paradoksą. Dėl bet kokių praktinių tikslų, informacija prarandama“, – konstatavo S.Hawkingas.
Vartai į kitą visatą
Ir tai dar ne viskas: ištrūkę iš juodosios skylės atsidurtumėte ne bet kur, o alternatyvioje visatoje.
„Juodoji skylė turėtų būti pakankamai didelė ir, jei ji suktųsi, tai galėtų būti vartai į kitą visatą. Tačiau jūs negalėtumėte grįžti atgal į mūsų visatą. Taigi, nors esu kosmoso kelionių entuziastas, pats to neketinu išbandyti“, – teigė fizikas.
„Šios paskaitos žinutė yra ta, kad juodosios skylės nėra tokios juodos, kokiomis vaizduojamos. Jos nėra amžini kalėjimai, kaip kadaise manyta. Įvairūs dalykai gali ištrūkti iš juodosios skylės tiek į išorę ir, galbūt, patekti į kitą visatą“, – pridūrė S.Hawkingas.
Šis fizikas dar 1974 metais pristatė savo teoriją apie tai, kad įvykių horizontą kirtusią materiją ir energiją juodosios skylės išspinduliuoja radiacijos forma (tai pavadinta Hawkingo radiacija). Iš pradžių jis teigė, kad ši radiacija neturi jokios informacijos iš juodosios skylės, tačiau 2004-aisiais pakeitė nuomonę pareikšdamas, kad informacija gali ištrūkti, tik jos atkurti neįmanoma, nes ji išspinduliuojama padrikai.
Mokslinį darbą apie naująją teoriją S.Hawkingas su kolegomis žada pristatyti ateinantį mėnesį.
Parengta pagal Kth.se, Su.se, Theguardian.com ir Newscientist.com inf.
