Naktį iš rugpjūčio 12-os į 13-ąją perseidų srautai pasieks maksimumą ir dangaus stebėtojai šiauriniame Žemės pusrutulyje tikisi išvysti žybtelint nuo 60 iki 100 meteorų per valandą.
Lietuvos gyventojams šįkart nepasisekė: šią naktį dangų dengs debesys. Meteorologai prognozuoja, kad debesuota bus visoje Lietuvoje, daug kur numatomi lietūs.
Užtat vėlesnėmis naktimis, taip pat ir savaitgalį, turėtų būti giedra. Tuomet ir siūlome žvalgytis meteorų.
Kaip stebėti?
Anot etnoastronomo Jono Vaiškūno, šis „krentančių žvaigždžių“ reginys vadinamas Perseidų meteorų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų strėlės išlekia iš Persėjo žvaigždyno srities. Šis pastovus meteorų srautas prasidėjo dar liepos viduryje ir truks iki pat rugpjūčio 26 d.
Taigi nors pikas bus pasiektas šiąnakt, nemažai „krentančių žvaigždžių“ galima suskaičiuoti ir kitomis naktimis – jei ne šimtą, tai bent kelias dešimtis. Beje, šiuo metu yra mėnulio jaunaties fazė, tad palydovas netrukdys grožėtis reginiu.
Primename, kad akims gali prireikti iki 20 minučių priprasti prie tamsos. Susiruošus stebėti meteorų lietų, tai patartina daryti bent valandą, nes jie dažnai pasirodo gūsiais: per kelias minutes gali nukristi keli ar net keliolika, o kitą sykį per pusvalandį išvysite vos vieną-kitą.
Taip pat patariama susirasti vietą, iš kurios matysite visą dangų – nors meteorų lietūs skrieja iš tam tikro taško (pvz., perseidai – iš Persėjo žvaigždyno), jie lekia skirtingomis kryptimis ir gali sužibėti bet kurioje dangaus vietoje.
Perseidų kilmė
Kodėl būtent šiuo metu matome daugiau nei įprasta meteorų? Tai vyksta kasmet, o perseidų srauto sukėlėja yra laikoma dulkių juosta, kurią paliko kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejanti Swift-Tuttle kometa. Ši dulkių juosta susikerta su Žemės orbita, taigi mūsų planetai atsidūrus toje vietoje ji pritraukia dalį dulkių, o šios sudega atmosferoje.
Kometos palikta dulkių juosta yra išsisklaidžiusi, todėl ir meteorus galime stebėti ne konkrečią valandą, o bent kelias savaites. Daugiausia meteorų matoma tuomet, kai mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką.
Minėtos kometos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama jos orbitą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą arčiausiai Žemės praskriejo 1992 m. gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.
Perseidų meteorų srautas nėra vienintelis. Iš viso per metus jų suskaičiuojama net kelios dešimtys. Tiesa, dauguma jų nėra tokie gausūs kaip Perseidai, todėl mažiau žinomi.
