Didelių asteroidų smūgiai į Žemę yra ganėtinai reti – paskutinis toks įvykis užfiksuotas prieš 107 metus, kuomet 90-190 metrų skersmens kosminis luitas išguldė 2 tūkst. kvadratinių kilometrų miško Sibire, Tunguskoje. Dažniau tenka girdėti apie jų prasilenkimus su mūsų planeta. Ir tik nedaugelis susimąsto, kad nuo katastrofos mus gelbsti tik laimingas atsitiktinumas.
O kaip kitaip – juk žmonija vis dar neturi jokios apsaugos nuo asteroidų. Didžiausios pasaulyje kosmoso agentūros tik puse lūpų užsimena svarstančios, kaip būtų galima nukreipti, sunaikinti ar kitokiu būdu „atbaidyti“ grėsmę keliantį asteroidą. Tokie planai kuriami dešimtmečius, bet lieka neįgyvendinti.
Visuotinis turtas
Tikimybė, kad per artimiausią šimtmetį į Žemę rėšis stambus (2 km ir didesnis) asteroidas siekia 1 iš 10 tūkstančių. Atrodo, pakankamai nedidelė? Visgi, atsižvelgiant į tai, kiek gyvybių toks įvykis pasiglemžtų, jo sąlyginė grėsmė statistiniam Žemės gyventojui kone prilygsta žuvimui aviakatastrofoje.
Kitaip sakant, paties įvykio tikimybė yra gerokai mažesnė, bet mirtingumas nepalyginamai didesnis.
Į aviacijos saugumą investuojamos milžiniškos lėšos, tačiau kodėl toks dėmesys neskiriamas kosmoso grėsmėms?
George Mason universiteto (JAV) ekonomistai Alexas Tabarrokas ir Tyleris Cowenas turi paaiškinimą: gynybos nuo asteroidų sistema – visuotinis turtas. Ekonomistai tokiu terminu apibūdina dalykus, kuriais gali naudotis visi (t.y. net ir tie, kurie už jį nėra susimokėję) bei kurių vartotojų skaičius nėra ribotas, kitaip sakant, jei aš juo naudojuosi, tai neapriboja kitų žmonių galimybės tuo naudotis.
Keli elementarūs visuomeninio turto pavyzdžiai – krašto gynyba, menas, mokslas. Įprastai už tai sumokama valstybės lėšomis (o jos surenkamos mokesčių pavidalu) ir privalumais naudojasi visi.
Gynyba nuo asteroidų išskirtinė tuo, kad toks visuotinis gėris būtų naudingas net ne kuriai nors valstybei, bet visam pasauliui. „Paprasčiau sakant, jei apsaugai vieną žmogų, iš esmės gini visą planetą. Jei nukreipsime asteroidą nuo Žemės, išgelbėsime visus gyventojus. Dėl tos pačios priežasties niekas nenori už tai mokėti. Visi tikisi, kad kažkas kitas tai padarys“, – teigė A.Tabarrokas.
Jis pastebi, kad yra trys būdai apginti planetą nuo asteroidų. „Galima juos susprogdinti, pamušti arba pakeisti skriejimo kryptį. Holivudas labiausiai mėgsta armagedoniškąjį variantą – susprogdinti kosminį luitą branduoliniu ginklu. Tačiau to turėtume imtis nebent paskutinę minutę. Jei jį aptiktume anksčiau, galėtume tiesiog nežymiai pastūmėti ar patraukti ir to užtektų, kad pakeistume jo skriejimo kryptį“, – sakė A.Tabarrokas.
Žmonės nesuvokia grėsmės
JAV kosmoso agentūra NASA pastaruosius du dešimtmečius skyrė daug dėmesio asteroidų stebėsenai – ypač tų, kurie keltų itin didelį pavojų planetai (t.y. 1 km skersmens ir stambesnių). Užfiksavus tokius kosminius luitus, siekiama sudaryti kuo tikslesnes jų orbitas, o tai leidžia prognozuoti, ar jie kels pavojų ateityje. Manoma, kad jau aptikta bene 98 proc. tokių asteroidų.
Tačiau kosmose apstu smulkesnių, nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų skersmens, asteroidų. Visai žmonijai jie pavojaus, matyt, nekeltų, bet nesunkiai nušluotų miestą ar net mažesnę šalį nuo planetos paviršiaus. Iki šiol aptikta tik per 10 tūkst. (arba vos 1 proc.) tokių asteroidų.
Apie gynybą nuo asteroidų svarsto ne tik kosmoso agentūros, bet ir kelios privačios organizacijos. Tačiau A.Tabarrokas abejoja, ar joms pavyks pasiekti reikšmingesnių rezultatų.
„Aš asmeniškai esu paaukojęs pinigų tokiems dalykams, bet nesitikiu, kad jie bus ypač sėkmingi, kadangi netikiu, jog ir kiti žmonės bus linkę už tai mokėti“, – sakė jis.
Viena iš problemų yra tai, kad asteroidai žmonėms – ganėtinai naujas dalykas, o įtikinti apie pavojų to, ko nesame patyrę, sudėtinga. Juk apie tai, kad lėktuvą gali užgrobti teroristai, iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios taip pat mažai kas galvojo.
A.Tabarrokas viliasi, kad situaciją pakeis asteroidų kasyba. Jei privačios kompanijos susigundys galimybėmis išgauti vertingas medžiagas iš asteroidų, tokiose operacijose įgyta patirtis smarkiai padidins galimybes ir apsiginti nuo kosmoso klajūnų.
Be to, ši grėsmė galėtų suvienyti visą žmoniją. „Suvokimas, kad visai planetai kyla potencialus pavojus, verčia prisiminti, kad šis pasaulis yra mūsų namai ir tai liečia mus visus – „erdvėlaivio Žemė“ keleivius“, – sakė A.Tabarrokas.
NASA ekspertų teigimu, futbolo aikštės dydžio akmuo į mūsų planetą trenkiasi kas maždaug 5 tūkst. metų, o civilizacijų išnykimą lemiančių asteroidų smūgiai įvyksta kas maždaug milijoną metų.
Parengta pagal Washingtonpost.com inf.
