Naujausi vaizdai buvo užfiksuoti zondui prie Cereros priartėjus per 4,4 tūkst. km. O dar prieš pusmetį ši nykštukinė planeta „Dawn“ nuotraukose atrodė tik kaip blyškus taškas kosmoso platybėse.
Naujausias mokslininkų atradimas – plynėje stūksantis didžiulis kalnas, kurio aukštis siekia per 5 km. Jis yra, ko gero, didžiausias kalnas visoje nykštukinėje planetoje. Kaip šis kalnas atsirado, paaiškinimo kol kas nėra.
Žemėje kalnai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, susidūrus žemynų tektoninėms plokštėms, paviršiuje atsiranda „raukšlės“ – taip atsirado Himalajai. Žinoma, Cereroje tektoninių plokščių judėjimo nėra, be to, tokiu būdu vienas kalnas plokštumoje nesusidarytų.
Ugnikalnis? Asteroidų smūgiai? Tikrojo atsakymo dar teks palaukti.
„Cereros paviršiuje jau atsiskleidė daug įdomių ir unikalių bruožų. Pavyzdžiui, išorinėje Saulės sistemose esančių ledinių mėnulių paviršiuje pasitaiko kraterių su iškilimais centre, bet Cereroje jie yra gerokai dažnesni. Šie ir kiti bruožai padės mums geriau suprasti vidinę Cereros sandarą, kurios tiesiogiai analizuoti negalime“, – teigė „Dawn“ misijos vyriausioji tyrėja Carol Raymond.
Kitose nuotraukose užfiksuota galybė kraterių ir linijų ant paviršiaus, kurios leidžia spręsti apie ankstesnį aktyvumą jos paviršiuje.
Jau anksčiau itin didelio dėmesio sulaukė neįprasti žiburiai vieno kraterio dugne, kurie išsidėstę kone 9 kvadratinių kilometrų plote.
„Kiekvienas turi savo mėgstamiausią teoriją“, – teigė „Dawn“ misijos direktorius Marcas Raymanas. Viena populiariausių versijų – saulės šviesą atspindi ledas ar jo suneštos druskos.
Zondas „Dawn“ Cererą pasiekė kovo 6 dieną. Esamą orbitą jis išlaikys iki birželio pabaigos, rugpjūtį turėtų priartėti per 1,45 tūkst. km, o gruodį orbitą numatoma sumažinti iki vos 360 km – zondas bus arčiau nykštukinės planetos nei Tarptautinė kosminė stotis skrieja virš Žemės.
Cerera yra nykštukinė planeta, iki 2006 metų laikyta asteroidu nr. 1, mat tai buvo pirmasis atrastas asteroidas. Ji yra didžiausias kosminis kūnas Asteroidų žiede, esančiame tarp Marso ir Jupiterio.
