Pastarasis kontaktas truko 19 minučių ir buvo jau trečiasis „Philae“ ryšio seansas su baze Žemėje nuo lapkričio 12 dienos, kai zondas pernai nutūpė ant 67P/Čuriumovo–Gerasimenko kometos, atsiskyręs nuo aparato nešėjo „Rosetta“.
Per šią misiją siekiama įminti senas kometų paslaptis. Mokslininkai tiksi, kad šios pirmykštės ledo ir dulkių sankaupos gali padėti atskleisti, kaip formavosi Saulės sistema.
Per nusileidimo operaciją „Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti harpūnais prie šito ledo kamuolio paviršiaus – zondas kelis kartus atšoko ir nutūpė pakrypęs tokioje kometos paviršiaus vietoje, kuri nuolat buvo šešėlyje.
Zondo akumuliatorių energijos išteklių pakako maždaug 60 val. trukusiems tyrimams. „Philae“ pasiuntė į Žemę daug duomenų, o vėliau persijungė į budėjimo režimą.
Tikėtasi, kad kometai artėjant prie Saulės „Philae“ fotoelementus pasieks pakankamas šviesos srautas, kad akumuliatoriai įsikrautų, o zondas vėl įsijungtų ir užmegztų ryšį – tuomet būtų galima atlikti virtinę naujų eksperimentų.
Praėjus septyniems mėnesiams „Philae“ birželio 13 dieną atsibudo ir užmezgė ryšį su Žeme, trukusį dvi minutes. Vėliau jis dar kartą susisiekė su tyrėjais, praėjus dviem dienoms po pirmojo kontakto.
Penktadienį „Philae“ persiuntė į Žemę 185 duomenų paketus.
„Be kita ko, priėmėme atnaujintą zondo būklės informaciją“, – sakė Kelne veikiančio DLR Nusileidimo modulio valdymo centro sistemų inžinierius Michaelis Maibaumas.
„Šiuo metu nusileidimo zondas veikia nulio laipsnių Celsijaus temperatūroje, vadinasi, akumuliatorius pakankamai šiltas, kad galėtų kaupti energiją. Tai reiškia, kad „Philae“ taip pat galės veikti per kometos naktį, kad ir koks būtų saulės šviesos intensyvumas“, – pridūrė jis.
Perduoti duomenys rodo, kad zondą pasiekiančios šviesos srautas padidėjo.
„Buvo apšviesti daugiau fotoelementų; ryšio pabaigoje energijos gavo keturios „Philae“ saulės baterijos, – sakoma DLR pranešime. – Šis kontaktas patvirtino, kad „Philae“ būklė labai gera.“
