Liepos mėnesį ESA vadovauti pradėsiantis profesorius Janas Woerneris pareiškė, kad bazės Mėnulyje statybos galėtų prasidėti jau 2024 metais. „Bazės Mėnulyje statybos paskatintų technologines inovacijas Žemėje“, – pastebėjo jis.
Bazę siūloma įkurdinti toje palydovo pusėje, kurios niekada nematome iš Žemės – ateityje ten įrengus teleskopus, būtų galima netrukdomai tyrinėti kosmoso gelmes.
„Iš pradžių prioritetas būtų skiriamas statybinėms medžiagoms ir maistui. Vėliau vandenį būtų galima išgauti iš vandenilio. Šiltnamiuose būtų galima užsiauginti maisto.
Tyrėjai vienos misijos metu galėtų apsistoti ten kelis mėnesius. Būtina sukurti nuolatinį kosmoso maršrutą, jei kiltų nenumatytų atvejų“, – sakė J.Woerneris.
Viena didžiausių kliūčių įvardijami didžiuliai tokios bazės įkūrimo ir išlaikymo kaštai. Tarptautinė kosminė stotis kainavo per 100 mlrd. eurų, o Mėnulio bazė atsieitų dar daugiau.
Tačiau būsimasis ESA vadovas įsitikinęs, kad ši idėja sulauks ir kitų pasaulio valstybių pritarimo bei finansavimo.
Naudojant šiuolaikines technologijas, kelionė į Mėnulį, esantį vidutiniškai už 384 tūkst. km, trunka dvi dienas. Mėnulio bazę svarstoma statyti 3D spausdinimo būdu, naudojant palydovo gruntą.
Parengta pagal Dailymail.co.uk.
