Amfibinis kalmarą primenantis robotas turi čiuptuvus primenančias galūnes, kuriais gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Roboto antenos parūpina energijos iš kintančių elektromagnetinių laukų. Dalis šios energijos panaudojama vandens elektrolizei, kuri sukuria H2 bei O2 dujas, kurių degimas panaudojamas judėjimui.
Robotas taip pat turi švytinčią odą, kuria geba apšviesti šalia esančią erdvę. Europos paviršius padengtas storu ledynų sluoksniu, po jais esantis vandenys skendi tamsoje, todėl norint užfiksuoti ten esantį pasaulį, robotui būtinas apšvietimas.
Ši roboto-kalmaro koncepcija gavo 100 000 JAV dolerių NASA Pažangių koncepcijų programos finansavimą. Dabar ji pretenduoja į dar vieną 500 tūkst. dolerių šios programos prizą papildomiems dviejų metų darbams.
NASA agentūros teigimu, ši programa skirta skatinti inovatyvias idėjas, kurios ateityje galėtų suteikti naują reikšmingą postūmį NASA vykdomose misijose, tyrinėjant Žemę bei Saulės sistemos dangaus kūnus.
Europa yra vienas iš daugelio Jupiterio palydovų – tai vienas iš didžiausių mėnulių visoje Saulės sistemoje. Europos paviršius apsitraukęs storu ledu, tačiau manoma, kad po juo turėtų tyvuliuoti vandenynai.
Europai elipse skriejant aplink Jupiterį, jo kintančios gravitacinės jėgos tarsi „minko“ šį mėnulį. Šio proceso metu susidaro trintis, kuri skleidžia šilumą.
Skystas vanduo, pirminiai cheminiai junginiai bei energijos šaltinis – manoma, kad tai yra trys pagrindiniai gyvybės susiformavimo komponentai. Mokslininkų teigimu, visi šie trys elementai veikiausiai egzistuoja Europoje.
