Jau dabar aišku, kad krovinio į Tarptautinę kosminę stotį, kaip buvo planuota, kosminė kapsulė nepristatys. Ryšį specialistai siekia užmegzti tam, kad galėtų bent jau pakoreguoti jos trajektoriją. Tačiau gali būti, kad to padaryti nepavyks.
Kosminės kapsulės skriejimas nuolat stebimas, o pavykus patikslinti galimą jos patekimo į atmosferą vietą ir laiką, potencialioje pavojaus zonoje esantys žmonės būtų iš anksto įspėti apie gresiantį pavojų.
Visgi tikimybė, kad šis erdvėlaivis ar kita kosmoso šiukšlė krisdama ant Žemės pataikytų į jus, yra niekingai maža.
Anot NASA Johnsono kosmoso centro (Hjustonas, JAV) mokslininko Marko Matney, tikimybė, kad bet kuris iš 7 mlrd. pasaulio gyventojų nukentėtų nuo vieno krentančio kosminio palydovo yra 1 iš 3,2 tūkst. „Tikimybė, kad jis pataikys būtent į jus, yra 1 iš kelių trilijonų. Taigi ji išties maža“, – teigė jis.
Tai apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kiek erdvėlaivio dalių realiai gali pasiekti paviršių, mat didžioji dalis kosminių šiukšlių krisdamos tiesiog sudega atmosferoje, o taip pat įvertinus žmonijos pasiskirstymą planetoje. Vandenynuose, dykumose ir ašigaliuose iš esmės žmonių nėra, o pakrantėse įsikūrę nemažai didmiesčių. Trumpai sakant, įvertinama tikimybė, kad konkrečiame žemės plote gali būti žmonės. Įvertinamos ir kitos mažiau svarbios detalės.
Viena iš kelių trilijonų – tikimybė didelė ar maža? Atvirai sakant, ji yra visiškai menka: keliais milijonais kartų didesnė tikimybė, kad per artimiausius metus į jus trenks žaibas.
Neverta jaudintis ir dėl visų kitų kosminių šiukšlių. Nors NASA tokios tikimybės skaičiuoti nedrįsta, savo versiją pateikia Europos kosmoso agentūra ESA.
„Kasmetinė rizika, kad konkretus žmogus bus sunkiai sužeistas į Žemę grįžusios kosminės šiukšlės, yra maždaug 1 iš 100 milijardų“, – sakė ESA atstovas Heineris Klinkradas. Jei planuojate gyventi ne daugiau nei 100 metų, tuomet tikimybė, kad tai nutiks per visą jūsų gyvenimą, yra mažesnė nei 1 iš milijardo. Žinoma, ši tikimybė paskaičiuota tik teoriškai ir nesiremia statistika.
Žmonių pasaulyje daug, taigi tai nereiškia, kad niekam niekada toks dalykas neįvyks. Antai 1997 metais kosmoso šiukšlė pataikė į amerikietę Lottie Williams. DVD disko dydžio metalo gabalas, atkibęs nuo „Delta II“ raketos, kliudė jos petį, kol moteris sportavo parke. Laimei, dėl didelio vėjo kosminė šiukšlė ant žemės krito lėtai, taigi moteris nebuvo sužeista.
H.Klinkardas pastebėjo, kad daugelis žmonių priima žaibus, automobilių avarijas ir kitus incidentus kaip įprastus dalykus. Ko gero, teks susitaikyti ir su dar viena, nors labai mažai tikėtina, kosminių šiukšlių rizika...
Parengta pagal Livescience.com inf.
