Kai ryte pramiegojęs šoki iš lovos į savo BMW ir du kartus viršijęs leistiną greitį ir dar keliskart nepraleidęs pėsčiųjų vis tiek pavėluoji į susitikimą, tai ir keikiamas partnerių, ir mokėdamas baudą policijai jauti teisę reikalauti supratimo, nes tu esi be galo svarbus, nes tu esi visatos centras, nes tu skambi išdidžiai. Todėl, kad turi didžiausią BMW ir gauni didžiausią procentą...
Kai gyvendamas gūdžiame Rusijos kaime su džiaugsmo ašaromis akyse mojuoji plakatu „Krym naš“, jautiesi didingiausiu didingiausios valstybės pasaulyje žmogumi, gyvu galaktikos centru. Na, ir kas, kad gyvenime tame Kryme nesilankysi, kad tai tavo gyvenimą, jei ir paveiks, tik išaugusiais mokesčiais bei kainomis, tačiau juk TAVO valstybė dabar padidėjo, o būtent teritorijos dydis tavo mažytėje galvelėje asocijuojasi su pasididžiavimu, pagarba, galia ir klestėjimu.
Kai tautininkų būrelio susirinkime liepsningai pasakoji apie Lietuvą iki Juodosios jūros, jautiesi didingas, nes didelis. Ir tau nerūpi, kad ta Lietuva kartu su ten ėjusiais žmonėmis su tavimi turi tiek pat bendro, kiek kadaise šią žemę trypę dinozaurai. Tu slepiesi praeity nuo savęs, nes ir vėl dydis yra svarbiausia.
Deja, būtent šis vaizdas sugriauna bet kokią galimybę net mėginti didžiuotis savo pasiektų dydžių svarba. Be to, kelią keistų minčių apie Dievą, kuris kažkodėl pirmiausia sukūrė Žemę, o po to ėmėsi žvaigždžių. Ir ką jis veikia Žemės danguje? Bijo tų, kurie sėdi tų žvaigždžių orbitose?
Žodžiu, pažiūrėti verta, nors ir paveikia kaip baisiausias siaubo filmas. Nes viena yra skaityti apie tonas ir kilometrus, o visai kas kita yra pamatyti, kad yra žvaigždžių, prie kurių Žemės planeta atrodo lyg dangumi skrendantis laumžirgis.
O raudonąją hipermilžinę „Vy CMa“, didžiausią žmonijai žinomą žvaigždę, kuri yra Didžiojo Šuns žvaigždyne, keleivinis reaktyvinis lėktuvas, skrendantis įprastu 900 km/val. greičiu, apskrietų per 1100 metų.
O juk ir ta žvaigždė tik niekingas taškelis mūsų galaktikoje.
O juk ir mūsų galaktika tik niekingas dulkių spiečius tarp kitų visatoje.
Ar vis dar manai, kad esi visatos centras? Ar vis dar tiki, kad žvelgiant iš visatos karu padidinusi savo teritoriją šalis tampa bent kiek reikšmingesnė ar didesnė? Ar vis dar drįsti manyti, kad tokie mikrobai kaip žmonės tokioje įvairovėje gali būti vieninteliai, turintys protą?
Aha, juk sakiau, kad geriau šio vaizdelio nežiūrėti!
