„Šviesią dėmę Cereros paviršiuje „Dawn“ užfiksavo prieš keletą savaičių. Tačiau tada dar nebuvo matyti, kad šis šviesos šaltinis turi kompanioną – kitą šviesos šaltinį, – pranešime spaudai dėsto „Dawn“ misijos vadovas Chrisas Russellas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA, JAV). – Gali būti, kad šie šviesos šaltiniai yra vulkaninės kilmės, tačiau pirma norėtume sulaukti didesnės raiškos fotografijų.“
Ši fotografija daryta 2015 m. vasario 19 d., kai zondui iki Cereros buvo likę 46 tūkst. km.
„Ryškiausias šviesos taškas kol kas yra pernelyg mažas, kad jį būtų galima identifikuoti zondo padarytuose kadruose. Nepaisant mažų išmatavimų, ryškumu jis pranoksta visus kitus Cereros paviršiuje esančius darinius, – pasakoja misijos tyrėjas Andreasas Nathuesas iš Makso Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Gotingene (Vokietija). – Mums tai yra absoliučiai netikėta, tikra mįslė.“
Zondas „Dawn" tirs daug Cereros mįslių. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio kūnas. Jo masė sudaro maždaug trečdalį visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzi, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi plika akimi Cerera nėra matoma.
Nors „Dawn“ Cererą pasieks jau kitą savaitę, kitas šešias savaites jis tikslins mokslinių tyrimų orbitą ir tiriamuosius darbus pradės ne anksčiau kaip balandžio 23 d. „Dawn“ nykštukinę planetą tyrinės iki 2016 m. birželio – tada numatoma 466 mln. JAV dolerių misijos pabaiga.
„Dawn“ į kosmosą iškeliavo 2007 m. rugsėjį. Jo tikslas – ištyrinėti du stambiausius asteroidų juostos kūnus: Cererą ir 530 km skersmens Vestą, kurią zondas jau lankė nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. rugsėjo.
Iki šiol buvo manoma, kad Cererą sudaro uolingas branduolys ir ledo mantija. Neatmestina galimybė, kad joje gali egzistuoti vidinis skysto vandens okeanas. Paviršius, kaip manoma, gali būti vandens ledo ir įvairių hidratų (pvz., karbonatų bei molio) mišinys.
2014 m. sausį kai kuriuose Cereros regionuose buvo užfiksuota vandens garų. Tai buvo labai netikėta, nes stambiuosiuose asteroidų žiedo kūnuose garų iki šiol nebuvo užfiksuota.
