Dar pernai, „Mars One“ atrinkus kiek daugiau nei tūkstantį kandidatų, paaiškėjo, kad nei vienas savanoris lietuvis į Marsą neskris. Vėliau sąrašas buvo sutrumpintas perpus, o dabar jame liko 50 vyrų ir 50 moterų, kurių amžius yra nuo 19 iki 60 metų.
Kandidatų yra iš visų pasaulio kampelių: 39 gyvena Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje (iš jų 33 – JAV), 31 yra iš Europos, 16 – iš Azijos, po septynis – iš Afrikos ir Okeanijos.
Arčiausiai Lietuvos gyvenantys atrinkti savanoriai – lenkai. Jų šimtuke yra trys, du vyrai ir moteris.
„Smarkus kandidatų skaičiaus sumažinimas yra svarbus žingsnis atrenkant tuos, kurie yra patys tinkamiausi kelionei į Marsą“, – sakė „Mars One“ įkūrėjas Basas Lansdorpas.
Šie savanoriai dalyvaus grupinėse rungtyse, turės pademonstruoti savo sugebėjimus ir pasirengimą susidoroti su gyvenimo Marse sunkumais. Vėliau kandidatų skaičius bus dar labiau sumažintas, tuomet jie bus suskirstyti grupėmis po keturis, jie treniruotes tęs simuliacinėse stovyklose, kur sąlygos primins kaimyninę planetą.
Galiausiai „Mars One“ numato atrinkti 24 astronautus (šešias komandas po keturis žmones), kurie bus įdarbinti organizacijoje ir ruošis Marso kolonizavimui.
Misijos atstovai pabrėžia, kad jiems svarbu ne kandidatų individualūs bruožai, o gebėjimas dirbti komandoje, todėl svarbiausi iššūkiai – dar priešakyje.
Pirmieji „Mars One“ astronautai į kaimyninę planetą turėtų išskirsti 2025 metais, vėliau kas dvejus metus numatoma skraidinti po papildomą keturių žmonių komandą. Nei vieno iš šių kolonistų grąžinti į Žemę neketinama.
Jau 2018-aisiais organizacija numato į Marsą pradėti siųsti įrangą, kurios reikės ten vyksiantiems astronautams. „Mars One“ viliasi, kad ambicinga programa sulauks milžiniško dėmesio visame pasaulyje, o projektui lėšų bus gauta iš rėmėjų ir reklamos užsakovų.
