Sutapimas ar ne, tačiau apie palydovo keliamą grėsmę įspėja net pavadinimas. Fobas senovės graikų mitologijoje buvo baimės, siaubo dievas. Tačiau šis Marso palydovas baimę turėtų kelti ne dėl savo vardo, o dėl likimo. Nes Fobas yra pasmerktas.
Jo dienos – suskaičiuotos. Jo laukia garantuota žūtis ir pakeisti to nebeįmanoma. Mat po kelių ar keliasdešimties milijonų metų šį į asteroidą labai panašų akmenį sutrupins Marso gravitacija. O tada jis nukris ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Viskas – dėl traukos jėgos. Mūsų Mėnulis aplink Žemę apsisuka per nepilnas 28 paras, o Žemė aplink savo ašį apsisuka per maždaug 24 val. Mėnulis traukia Žemę ir pamažu lėtina jos sukimąsi. Kompensuodamas tai, Mėnulis iš lėto traukiasi nuo Žemės, tolsta.
O štai Marse situacija tokia: Fobas aplink planetą apskrieja tik per 8 valandas, kai pati planeta aplink savo ašį apsisuka beveik per 25 val. Tad per marsietišką parą Fobas aplink planetą apskrieja tris kartus. Čia ir yra Fobo prakeiksmas.
Tokiais savo veiksmais Fobas spartina Marso sukimąsi aplink savo ašį. Be to, jis vis artėja prie Marso – sulig kiekvienu orbitiniu apsisukimu. Naujausiais skaičiavimais, Fobui liko geriausiu atveju 30–50 mln. metų, kol jis įsirėš į Raudonąją planetą. Jo orbita atsidurs vis arčiau Marso paviršiaus, pakol pasieks vadinamąją Roche ribą. Tai yra riba, kurioje traukos jėgos Fobo viduje ir išorėje taps tokios skirtingos, kad palydovas bus tiesiog suplėšytas į gabalus. Tada Marsas turės visą tuntą mažų „mėnuliukų“ – Fobo nuolaužų.
Šios nuolaužos trankysis vienos į kitas, kol susismulkins taip, kad Marsas pasidabins žiedu. Tas žiedas galiausiai blokšis į Marso paviršių su didžiule griaunamąja jėga. Šį spektaklį F.Cainas pusiau juokais, pusiau rimtai vadina „visų laikų mažiausiai smagiu baliono nukritimu“. Ko gero, tomis dienomis Marse gyventi nederėtų.
Tad džiaukimės Fobu, kol galime, tačiau pirkti sklypą Marse kažin ar verta...
