„Mes viską gavome“, – sakė Jeanas-Pierrea's Bibringas
naujienų agentūrai AFP, tyrėjams
džiaugiantis, kad „Philae“ suspėjo persiųsti tuos duomenis,
prieš persijungdamas į laukimo režimą.
Per minėtąjį eksperimentą buvo išanalizuotas gręžimu paimto
grunto mėginys, tikintis, kad tos kometos cheminė sudėtis padės
paaiškinti Saulės sistemos kilmę.
Ši operacija vainikavo tris paras trukusią misiją, kurią
žymėjo tiek triumfas, tiek nusivylimas: 100 kilogramų sveriantis
aparatas pirmąkart per kosmoso tyrimų istoriją buvo nutupdytas ant
kometos branduolio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nusileidimas vyko
ne itin sklandžiai.
„Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti prie kometos paviršiaus
ir tūpdamas kelis kartus atšoko bei nukrypo nuo numatytos
nusileidimo zonos. Aparatas pateko į stataus skardžio šešėlį,
kur saulės baterijos negalėjo jo aprūpinti pakankama energija.
Dėl to zondas liko priklausomas nuo akumuliatoriaus, kurio
energijos pakako apie 60 valandų vykdytiems moksliniams
eksperimentams.
„Viskas vyko tiksliai kaip planuota, – J.-P.Bibringas sakė
interviu iš ESA skrydžių valdymo centro Vokietijos mieste
Darmštate. – Mes netgi sugebėjome pakreipti („Philae“), kad
jis gautų daugiau saulės šviesos.“
ESA pranešime sakoma, kad mokslininkai ir inžinieriai labai
patenkinti rezultatais.
„Sėkmė didžiulė – visa komanda džiaugiasi“, –
agentūra citavo „Philae“ programos vadovą Stephaną Ulamecą
iš Vokietijos aerokosminės agentūros DLR.
„Dėl duomenų, surinktų „Philae“ ir (palydovo nešėjo)
„Rosetta“, ši misija yra keičianti žaidimo taisykles moksle
apie kometas“, – teigė „Rosetta“ projekto mokslininkas Mattas
Tayloras.
„Philae“ ir jį nešęs kosminis aparatas „Rosetta“
startavo 2004 metais ir sukorė 6,5 mlrd. kilometrų, tada buvo
pradėti tyrimai, turintys suteikti daugiau žinių apie kometas –
dangaus kūnus, sudarytus iš pirminės medžiagos, atlikusios nuo
Saulės sistemos formavimosi pradžios prieš 4,6 mlrd. metų.
Misijos vadovai neatmeta galimybės, kad ryšį su „Philae“
pavyks atnaujinti ateinančiais mėnesiais, kai 67P/Čuriumovo-
Gerasimenko kometa labiau priartės prie Saulės – jeigu zondas
išliks prikibęs prie jos paviršiaus.
