Misijos vadovai Vokietijos mieste Darmštate trečiadienį informavo, kad kosminis zondas „Philae“ nesugebėjo tvirtai prikibti prie kometos paviršiaus, tačiau vis tiek atsiuntė mokslinių duomenų.
Paaiškėjo, kad iš tiesų „Philae“ atliko tris „nusileidimus“. Pirmą kartą kometos paviršių jis pasiekė apie 17.33 val. Lietuvos laiku, tačiau, nesuveikus harpūnams, nuo jo atšoko. Prie kometos jis grįžo po beveik dviejų valandų ir vėl nežymiai pakilo, o galiausiai ant paviršiaus nutūpė 19.33 val. Lietuvos laiku.
Tyrėjai aiškinasi, kodėl harpūnai nesuveikė. Jie kelia prielaidą, kad 100 kg sverianti kibernetinė laboratorija galbūt įklimpo minkštame į smėlį panašiame grunte arba yra tik silpnai prigludusi prie kometos paviršiaus.
Artimiausiu metu tikimasi sužinoti tikslią zondo buvimo vietą ir jo būklę.
Sulaukė NASA sveikinimo
Tai buvo pirmas kartas per kosminių tyrimų istoriją, kai žmogaus sukurtas aparatas nusileido ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.
Trečiadienį Europos kosmoso agentūra (ESA) džiugiai paskelbė
apie istorinį nusileidimą, o JAV nacionalinė aeronautikos ir
kosmoso administracija (NASA), kuri yra sėkmingiausia pasaulyje
kosmoso agentūra, turinti daug patirties rengiant sudėtingus
nusileidimus ant dangaus kūnų, tai pat negailėjo pagyrimų
„Philae“ operacijai.
„Philae“, kuriame sumontuota 10 tyrimų prietaisų, turėtų
atlikti pirmuosius mokslinius eksperimentus ant kometos branduolio.
Tie tyrimai vainikuotų itin sudėtingą projektą, kurio
įgyvendinimas užtruko ilgiau negu du dešimtmečius.
Nusigauti nuo Žemės iki kometos, kuri skrieja Saulės link 18 km
per sekundę greičiu, yra žymus įvykis kosmoso inžinerijoje ir
dangaus matematikoje.
1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusi „Rosetta“ misija
buvo patvirtinta 1993 metais. 2004 metų kovą paleista „Rosetta“
turėjo keturis kartus praskrieti arti Marso ir Žemės, panaudodama
jų gravitacijos jėgą, kad įgytų pakankamą greitį ir galėtų
prisivyti taikinį. Pasivijusi kometą rugpjūtį, „Rosetta“ kartu
su ja skriejo 66 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
