„Taip, tai buvo ta pati „Antares“ raketa, „Orbital Sciences“ gamybos, kuria kilo ir mūsų palydovas. Šįkart buvo trečiasis šios raketos pakilimas, mūsiškis buvo pirmasis. Statistiškai, tikrai nemaža tikimybė, kad ir mums galėjo taip nutikti“, – sakė palydovo „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.
Jis pripažino, kad sužinojus apie įvykusią nelaimę ir žiūrint vaizdo įrašą per nugarą nubėgo šiurpas: jei pasiruošimo darbai būtų užtrukę, šiame skrydyje galėjo atsidurti ir jų palydovas.
Kaip ir pirmuosius du kartus, antradienį į TKS kilusiame erdvėlaivyje buvo būrys mažųjų palydovų. Už jų pakilimą buvo atsakinga „Nanoracks“ – ta pati kompanija, kurios paslaugomis naudojosi lietuviai.
Ką nesėkmingas pakilimas būtų reiškęs lietuviams? „Atsarginiai variantai visada yra ruošiami. Praktika tokia, kad už pakėlimą atsakinga kompanija pasirūpina, jog, nelaimės atveju, į kosmosą bus iškeltas toks pat palydovas. Taip buvo ir mūsų atveju. Jei skrydis būtų nesėkmingas, turėtume maždaug per pusmetį pristatyti antrą tokį pat palydovą ir jis būtų iškeltas. Ko gero, panašiu metu kiltų. Žinoma, tai buvo rizikinga misija, visada gali nutikti kažkas negero ir to nenumatysi iš anksto“, – kalbėjo V.Buzas.
Šiuo metu antrajai misijai, kuri vadinsis „LituanicaSAT-2“, besiruošiančios komandos vadovas teigė, kad įvykusi nelaimė privertė rimčiau susimąstyti apie kylančias rizikas ir galimas pasekmes.
„Antrąjį palydovą numatome leisti 2016 metų pirmąjį ketvirtį. Jį iškels ukrainiečių raketa „Tsiklon-4“ iš Brazilijos, tik šiuo atveju mažieji palydovai bus paleisti tiesiai į kosmosą, o ne per TKS. Žinoma, abiem atvejais rizika išlieka – bet koks žmogaus sukonstruotas aparatas gali nesuveikti. Ši nelaimė mums yra pavyzdys, savotiška pamoka, verčianti įvertinti tas rizikas, susimąstyti apie atsarginius variantus“, – teigė V.Buzas.
Nelaimės – retos, bet pamokančios
Stebėdamas nesėkmingą „Antares“ raketos pakilimą, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus taip pat prisiminė, kaip ši raketa metų pradžioje į kosmosą kėlė lietuviškuosius palydovus. Jo nuomone, nesėkme pasibaigęs pakilimas yra nepakankamo įdirbio rezultatas.
„Raketų avarijų įvyksta ne tiek ir daug, apie 1 proc., tačiau kosmosas kartais parodo savo nagus. Ši raketa buvo perdaryta iš anksčiau gynybiniais tikslais naudotos „Titan“, berods, raketos, tik prie jos buvo pridėta dar viena pakopa, kurios varikliai buvo pagaminti Rusijoje, vykdant bendrą projektą su Ukraina. Matyt, gavo gerą kainą, bet nebuvo atlikta pakankamai daug testų, – teigė jis. – Štai, rusai skraido su seniausiai sukonstruota raketa „Sojuz“, dar nuo Gagarino laikų. Ir patikimai skraido. Aš manau, kad tai yra ilgalaikio darbo rezultatas. Atlikta daug skrydžių, daug bandymų. Amerikiečių problema, kad buvo mažai tų skrydžių, bandymų. Visgi reikia ieškoti aukso vidurio.“
Šiuo metu privačios amerikiečių kompanijos „Orbital Sciences“ ir „SpaceX“ į TKS gabena tik krovinius, o astronautus į kosminę stotį skraidina Rusija. Anksčiau šįmet NASA pasirašė sutartis su kompanijomis „Boeing“ ir „SpaceX“ dėl astronautų gabenimo į TKS. Numatoma, kad pirmieji kosminiai erdvėlaiviai su žmonėmis į TKS pakils 2017 metais.
„Ši nelaimė dar kartą parodė, kad reikia skirti daugiau dėmesio saugumui, ir biudžetas turi būti didesnis. Tai ir yra viena iš problemų: mažinant biudžetą didinama rizika. Bet žmonių gyvybės yra brangiausios ir tai būtų dar didesnis praradimas nei transportinis laivas“, – pastebėjo V.Tomkus.
Primename, kad antradienio vakarą raketa nešėja „Antares“, turėjusi nuskraidinti automatinę krovininę kapsulę į TKS, sprogo praėjus kelioms sekundėms po starto iš komercinio kosmodromo Virdžinijoje. Žmonės per šį incidentą nenukentėjo.
