Internete sparčiai išpopuliarėjusį „Curiosity“ kadrą NASA pranešime spaudai komentavo taip: „Galbūt šis objektas labai panašus į didžiausią žmogaus kaulą – šlaunikaulį, tačiau tai toli gražu nėra kokio nors mįslingo marsiečio palaikų fragmentas. Misijos „Curiosity“ mokslininkai yra linkę manyti, kad tai – tik kaulo formos akmuo. Tokį pavidalą jam suteikė vėjo ar vandens erozijos procesai.“
„Curiosity“ yra aptikęs požymių, kad kadaise Marsas galėjo būti tinkamas gyvybei, tačiau tiesioginių gyvybės rodymų antžeminis zondas nėra radęs.
„Jei gyvybė Marse kada nors ir egzistavo, labiau tikėtina, kad tai buvo paprasti mikroorganizmai, – pranešime spaudai dėsto NASA atstovai. – Vargu ar Marse kada nors buvo tiek deguonies, kad ten galėtų klestėti sudėtingi organizmai. Kaip tik todėl stambių fosilijų atradimas Marse yra vargiai įmanomas.“
Ko tik Marse nėra matę Žemės gyventojai. Pradedant dar XIX a. įžiūrėtais Marso kanalais ir XX a. pastebėtomis žmogaus veido formos piramidėmis, baigiant Marso driežais, žiurkėmis, spurgomis, gėlėmis ir mėlynėmis. Vis dėlto visa tai – tik pareidolijos (žmogaus psichikos pastangos atsitiktinėms struktūroms suteikti žinomo objekto bruožų).