Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) patvirtino, kad Vilniaus universitete kurtas palydovas nukrito pirmadienį regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikoje ir pietinio Atlanto vandenyno.
Kitas lietuviškas palydovas, Kauno technologijos universitete pagamintas „LitSat-1“, misiją baigė dar gegužės pabaigoje.
„Ši misija turi ypatingą reikšmę Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai. Sėkminga palydovo misija yra didžiulės svarbos kosmoso technologijų ir mokslo vystymui Lietuvoje ir pagrindas ateities projektams. Mes įrodėme, kad galime sėkmingai kurti kosmines technologijas ir jas naudoti kitiems moksliniams eksperimentams kosmose“, – teigia VU mokslo reikalų prorektorius prof. dr. Eugenijus Butkus.
2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs „LituanicaSAT-1“ palydovas kurti buvo pradėtas dar 2012 metų liepą, o į kosmosą iš Valopo salos Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro pakeltas šių metų sausio 9 dieną. Kartu į kosmosą kilo ir „LitSat-1“.
Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) palydovus erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno raketa-nešėja „Antares“.
Žemės orbita palydovai pradėjo skrieti vasario 28-ąją.
„LituanicaSAT-1 buvo daugiau nei projektas, o visapusiškas išbandymas ir paliktas įspaudas visam gyvenimui kiekvienam projekte dalyvavusiam žmogui. Rezultatai rodo, kad sprendimai kuriuos priėmėmė buvo teisingi, ne tik pasiekėme visus užsibrėžtus tikslus esant labai ribotiems resursams, bet ir buvome įvertinti pasaulyje. Dirbom kaip tikra komanda, ačiū visiems kurie, tikėjo, palaikė ir kartu dalyvavo bendrame žygyje į kosmosą!“ – sakė Vytenis Buzas, „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas.
Visos misijos laikotarpiu iš palydovo gauta daugiau nei 11 tūkst. telemetrijos paketų su skaitmeniniais duomenimis apie palydovo būklę, „LituanicaSAT-1“ FM retransliatorius dirbo daugiau nei 650 valandų, o palydovo signalą priėmė daugiau nei 20 šalių radijo mėgėjai.
Balandžio 8 dieną „LituanicaSAT-1“ padarė pirmąją nuotrauką, o vėliau dar 9-ias, kuriose užfiksuoti Žemės vaizdai, Saulė ir Mėnulis.
Paskutiniai žinomi gauti ir dekoduoti duomenys iš palydovo buvo užregistruoti Vengrijoje, liepos 28-osios naktį. Tuo metu palydovas vis dar funkcionavo be sutrikimų, nors jo temperatūra jau buvo 5 kartus didesnė nei vidutinė visos misijos metu.
