Liepos 28–30 d. naktimis išties verta užversti galvas į dangų (jei yra galimybė – toliau nuo miesto šviesų), mat piką pasiekė vadinamųjų delta akvaridų ir alfa kaprikornidų srautai. Astronomų vertinimu, šiomis naktimis danguje bus galima išvysti vidutiniškai 15 meteorų per valandą (arba po meteorą kas maždaug 4 minutes).
Pamažu gausėja ir perseidų meteorų, o piką, kaip ir kasmet, šis srautas pasieks rugpjūčio 10–13 d. naktimis. Nors tuo metu ryškiai švies Mėnulis, jis neturėtų sutrukdyti pamatyti bent kelias „krentančias žvaigždes“, mat jų skaičius piko metu sieks 50 per valandą.
Susiruošus stebėti meteorų lietų, tai patartina daryti bent valandą, nes jie dažnai pasirodo gūsiais – per kelias minutes jų gali nukristi net keliolika, o kitą sykį per keliolika minučių pasirodo vos vienas-kitas.
Taip pat patariama susirasti vietą, iš kurios matysite visą dangų – nors meteorų lietūs skrieja iš tam tikro taško (pvz., perseidai – iš Persėjo žvaigždyno), jie lekia skirtingomis kryptimis ir gali sužibėti bet kurioje dangaus vietoje.
Primename, kad kasmet, maždaug nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos, mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos (perseidų meteorų lietaus šaltinio) orbitą. Šios kometos nuolaužos užteršia kometos orbitą, bet į kometos dalelių tirštumą įskriejame tik po pirmosios rugpjūčio savaitės. Swift-Tuttle kometos nuolaužos žiebia į Žemės aukštesniąją atmosferą maždaug 210 000 kilometrų per valandą greičiu, nušviesdamos naktį greitai judančiais perseidais. Jei mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką – kometos nuolaužas, matome daugiau meteorų.
Swift-Tuttle kometos orbita pasiekia Plutono orbitos išorę ir Žemės orbitos vidų, kai būna arčiausiai Saulės. Jos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama orbitos srautą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą perihelį pasiekė 1992 gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.
