Pasak vieno iš VU palydovo kūrimo iniciatorių Lauryno Mačiulio, misijos metu buvo patikrinti tam tikri technologiniai sprendimai, kurie pateisino lūkesčius: „Daugiausia tai buvo technologinių demonstracijų pobūdžio tyrimai: nebuvo siekiama padaryti kokių nors mokslinių atradimų, tačiau stengėmės patikrinti tam tikrus technologinius sprendimus, pažiūrėti, ar jie veikia. Visi tie sprendimai veikia.
Vienas pagrindinių buvo radijo retransliatorius, pagamintas čia, Lietuvoje. Radijo retransliatorius su kaupu pateisino mūsų lūkesčius, todėl juo ypač džiaugiamės. Stengdamiesi taupyti palydovo energiją, retransliatorių įjungdavome nedažnai, todėl buvo daug užklausų iš įvairių pasaulio šalių radijo mėgėjų – kada gi įjungsite retransliatorių?
Labai geri radijo mėgėjų atsiliepimai nulėmė ir tai, kad organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) palydovui suteikė tarptautinio radijo mėgėjų palydovų registro OSCAR numerį LO-78. Taip pat galiu pasigirti, kad „LituanicaSAT-1“ pirmasis iš tokios klasės palydovų sėkmingai išbandė dažninės moduliacijos balso retransliatorių kosmose.“
Misijos metu padarytos ir pirmosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso, jas planuojama netrukus paviešinti. Sėkmingai kosmose išbandyti ir kiti Lietuvoje sukurti palydovo komponentai: saulės elementai, skrydžio kompiuteris ir jo programinė įranga, palydovo korpusas ir antenos.
„Mes įrodėme gebantys sukurti platformą, kuri, aš tikiu, vėliau bus panaudota moksliniams eksperimentams kosmose. Mūsų eksperimentinė laboratorija jau veikia, tad manau, jog kitą kartą mokslininkai nebijos dėti savo brangių mokslinių įrenginių, o verslininkai – investuoti į palydovą. Mes Lietuvoje sukūrėme kosminę laboratoriją, kuria galės naudotis kiti mokslininkai, tad tai ir yra pridėtinė vertė.
Be to, mokslininkams, kuriuos domina palydovo reakcija į įvairius kosmoso dirgiklius, surinkome nemažai duomenų. Rinkome duomenis apie palydovo reakciją įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, birželio pradžioje palydovas pateko į tokią padėtį tarp Žemės ir Saulės, kad keturias dienas iš eilės be perstojo buvo saulės šviesoje, tad gavo itin didelę dozę radiacijos, buvo smarkiai pakilusi jo temperatūra, ir mes baiminomės, kad gali kažkas nutikti, tačiau palydovas sėkmingai išlaikė šį egzaminą“, – sakė L.Mačiulis.
Jis užsiminė ir apie antrąjį palydovą, kuris jau kuriamas Vilniaus universitete. Šio palydovo užduotis bus atlikti tarptautinę mokslinę misiją, kurios metu bus siekiama panaudoti palydovų tinklą realaus laiko termosferos tyrimams.
„Mes tapsime istorijos dalimi. Pirmą kartą tokios „dėžutės“ bus panaudotos unikaliam moksliniam eksperimentui”,– teigė L.Mačiulis.
Būsimos misijos metu bus siekiama išbandyti naujus palydovo komponentus, sukurti nedidelį variklį, kuris padėtų palydovui įveikti išretėjusios atmosferos pasipriešinimą naudojant suspaustus degalus, kurie sukurs trauką panašiai kaip raketos variklyje ir padės palydovui atlikti manevrus kosmose.
„Atviroje visiems tarptautinėje misijoje (norintiems dalyvauti tereikėjo pereiti konkursą) dalyvaus palydovai iš visų žemynų – Afrikos, Azijos, Amerikos, Europos. Tad projektas naudingas ir tuo, kad dalyvaus plati mokslinė bendruomenė, gausime ne tik mokslinės, bet ir kultūrinės naudos“, – aiškino, kaip kosmosas suartina žmones, VU mokslininkas.
