Ilgiau nei du dešimtmečius kurtos naujos kartos raketos
„Angara“ yra itin svarbios prezidento Vladimiro Putino pastangoms
modernizuoti kadaise pirmavusį pasaulyje kosminės pramonės
sektorių, daug metų kentėjusį dėl mažinamo finansavimo ir
smegenų nuotėkio 10-ajame dešimtmetyje.
Raketa „Angara 1.2PP“, kurios bandomasis startas, turėjęs
įvykti birželio 27 dieną, buvo atšauktas, dabar vėl parengta
pakilti iš karinio Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje.
„Priimtas sprendimas pumpuoti degalus į raketą“, – vienas
starto aikštelėje esantis šaltinis sakė naujienų agentūrai
„Interfax“. Pasak jo, raketą planuojama paleisti dieną, tačiau
šaltiniai nenurodė tikslaus laiko.
Per pirmąjį skrydį raketa trumpiau nei pusvalandį skries
suborbitine trajektorija virš Rusijos Arkties vandenyno pakrantės.
Pirmosios pakopos variklį RD-191 sukonstravusi įmonė
„Energomaš“ nurodė, kad pirmasis bandomasis startas buvo
atšauktas dėl sumažėjusio slėgio oksidatoriaus bake.
„Angara“ yra pirmoji, sukonstruota ir pagaminta posovietinėje
Rusijoje. Šį projektą 10-ajame dešimtmetyje nurodė pradėti
tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, siekdamas, kad Rusijos kosmoso
pramonės sektorius taptų nepriklausomas nuo kitų buvusių
sovietinių respublikų ir Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva
nuomojasi iš Kazachstano.
„Angara“, kuri gali tapti komercine varžove Prancūzijos
kosmoso technologijų milžinei „Arianespace“ ir Kalifornijoje
įsikūrusiai bendrovei „SpaceX“, yra sunkesnė modulinė raketa
nešėja, turinti pakeisti Rusijos „darbinius arkliukus“ –
raketas nešėjas „Proton“, kurių patikimumo reputacija
nukentėjo dėl virtinės apmaudžių gedimų.
Tačiau šios pramonės ekspertai sako, jog naujosios raketos
kūrimas kainavo milijardus dolerių, tad „Angara“ raketos taptų
rentabiliomis tik ateinančiame dešimtmetyje, jeigu būtų
leidžiamos iš naujo kosmodromo, kurį Rusija stato savo Tolimųjų
Rytų regione.
