Vakar vakare amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti KTU sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė.
Kosmose lietuviškasis palydovas praleido beveik 82 paras. Per tą laiką jis Žemės orbitą apskriejo 1303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso: „Lietuva myli laisvę.“
Tačiau tuo pačiu metu paleistas VU palydovas tebėra kosmose – jis šiuo metu skrieja maždaug 360 km aukštyje.
„Du dalykai galėjo turėti tam įtakos. Vienas dalykas yra svoris, kitas – paleidimo eiliškumas. Jų palydovas buvo eilės gale, taigi galima sakyti, kad mūsiškis buvo arčiau Žemės. Kitas dalykas, skiriasi masė, mūsų palydovas buvo lengvesnis. Tai susiję su energijos kiekiu: kadangi svoris mažesnis, trauka jam daro didesnį poveikį“, – sakė palydovą konstravęs KTU studentas Algis Karpavičius.
Anot jo, kad palydovas nukrito ir sudegė, o ne sugedo, leidžia spręsti NORAD duomenys. Ši sistema sekė nanopalydovų aukštį ir buvo prognozuojama, kad „LitSat-1“ greitu metu gali nukristi, kadangi jis labai smarkiai žemėjo.
VU palydovo „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas teigė, kad jų kūrinys orbitoje turėtų praleisti dar mėnesį ar pusantro.
Jo nuomone, paleidimo eiliškumas įtakos palydovų skriejimui neturi – dar prieš abu „lietuvius“ paleisti nanopalydovai šiuo metu yra didesniame aukštyje.
„Mes tą problemą sprendėme – sumažinome antenų plotą, jas išdėstėme taip, kad būtų mažesnis aerodinaminis pasipriešinimas, ir mūsų palydovas yra 20 proc. sunkesnis (nei „LitSat-1“). Pas ką geresnis balistinis koeficientas, tas ilgiau ir skrenda. Pas mus jis didesnis, geresnis svorio ir ploto santykis“, – aiškino V.Buzas.
Žiūri į priekį
Nors su palydovu teko atsisveikinti, KTU komanda jau ruošiasi tolesniems darbams.
Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.
„Palydovas savo darbą atliko su kaupu. Metas žiūrėti į priekį ir 2015 m. išbandyti pjezoreakcijos įrangą kosmose“, – teigė „LitSat-1“ kūrėjų komanda.
Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus įsitikinimu, ne mažiau nei įgyta technologinė patirtis, svarbi ir šio projekto šviečiamoji misija, ypatingai tarp Lietuvos jaunimo.
„Kurdami realų kosminį objektą turėjome galimybę važinėti po Lietuvą ir jį pristatyti moksleiviams, studentams. Jaučiame, kad projektas labai paskatino jaunimą domėtis inžineriniais, techniniais ir gamtos mokslais. Ypatingai palydovu domisi moksleiviai“, – sakė V.Tomkus.
Pasak asociacijos vadovo, šis projektas tam tikra prasme priartino kosmines idėjas prie žemės – tiek verslas, tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė patikėjo, kad tokius sudėtingus gaminius kaip kosminės technologijos galima kurti ir Lietuvoje.
