Palydovą kūrusio Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovų teigimu, vienas iš palydovo ryšių blokų sugedo prieš beveik savaitę, gegužės 10-ąją. Tiesa, projekto svetainėje nurodoma, kad duomenys paskutinį kartą atnaujinti gegužės 7 dieną.
„Dėl to negalime gauti informacijos iš korespondentų Amerikoje ir kitur pasaulyje. Nes palydovas tos informacijos nebetransliuoja. Tačiau mūsų užklausų ir komandų klauso, jas vykdo, rodo temperatūrą, orientaciją, magnetinio lauko, giroskopų duomenis ir kt., baterijos tinkamai veikia, energijos turime. Žinoma, jei duotume palydovo valdymo komandas kitiems, jie galėtų šiuos duomenis gauti, bet tai yra valdymo komandos – jei visiems jas duosime, jie galės palydovą perkrauti ir kitų blogybių padaryti“, – aiškino KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.
Jis pridūrė, kad dėl gedimo iš kosmoso nebetransliuojami trys tautos išrinkti žodžiai – Lietuva myli laisvę.
„Bet koks gali būti gedimas, ten ir radiacijos yra, temperatūros visai kitos... Tai nėra tokia karinio pritaikomumo, radiacijai pritaikyta įranga. Ir taip ilgai ištvėrė, – pridūrė D.Gailius. – Dabar palydovas jau nusileidęs į maždaug 280 km aukštį, per parą nukrenta po kelis kilometrus. Mūsų skaičiavimais, jis birželio turėtų nesulaukti.“
Šiuo metu kosmose skrieja ir dar vienas lietuviškas palydovas – „LituanicaSat-1“, kurį pagamino Vilniaus universiteto komanda.
„LituanicaSat-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis patvirtino, kad nesklandumų buvo iškilę ir jų komandai.
„Misijos eigoje nesklandumų buvo, bet praktiškai visus išsprendėme. Pradžioje buvo ribotas energijos biudžetas – buvo sueikvojama daugiau energijos nei gaunama. Tačiau šią problemą gana paprastai išsprendėme, sukonfigūravome taip veikimą, kad jis taupytų energiją ir šiuo metu viskas veikia nominaliai, – sakė L.Mačiulis. – Taip pat vienu metu buvo užfiksuotas viršsrovis, srovės stiprumas viršijo leistinas normas. Bet suveikė apsaugos sistema ir tą kanalą išjungė. Tai buvo užfiksuota palydovui skriejant ne virš Lietuvos, taigi mes to nefiksavome, tiesiog tai buvo įrašyta į jo istoriją. Tiksliai nežinome, kada tai įvyko, negalime net to patvirtinti – gal tai buvo paprasčiausia klaida.“
Šiuo metu „LituanicaSat-1“ sklandžiai reaguoja į komandas ir toliau fiksuoja nuotraukas iš kosmoso, atliekami kiti eksperimentai.
Pirmosios iš kosmoso darytos lietuviškos nuotraukos visuomenei bus pristatytos kitą savaitę. „Jau esame atsisiuntę keturias nuotraukas. Sunku apipasakoti, kas ten užfiksuota, tai reikia pamatyti. Ir netrukus pamatysite. Mes jomis tikrai nenusivylėme“, – sakė L.Mačiulis.
Pirmieji lietuviški palydovai iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą buvo paleisti vasario pabaigoje.
