„Tokiu atveju jums grėstų skausmingas uždusimas ir mirtis. Taip geriau nedarykite“, – pataria UniverseToday.com autorius Fraseris Cainas.
Kosmosas įvairiausių būdų atimti gyvastį turi tiek, kiek šveicariškas peiliukas geležčių. Nenustebkite, jei klasikiniuose mokslinės fantastikos kūriniuose prasilenkiama su tikrove. Jei į ledinę kosminę tuštumą iš erdvėlaivio šoktumėte be skafandro, jūsų kūnas tikrai nesprogtų it didžiulis vidinio slėgio plėšomas mėsos balionas. Ir kraujas neužvirtų. Ir nesustingtų į ledą. Bent jau ne akimirksniu.
Gera žinia tokia: nors slėgio skirtumų ir būtų, žmogaus oda yra pakankamai elastinga ir tvirta, kad suturėtų visus organus kūne. Bet yra ir blogų žinių: neišvengiamai pradėsite dusti (beveik akimirksniu). Žmogaus kraujyje deguonies atsargų yra maždaug 15 sekundžių. Išnaudojus jas, nevalingai įkvėpsite kosmoso, tačiau mirsite ne iškart, o po kelių minučių.
Žemėje kvėpavimą galima sulaikyti keletą minučių, tačiau kosmose – visai kas kita. Tai bus gerokai sudėtingesnė užduotis, nes menkas išorinis slėgis skatins plaučius ištuštėti. Iš tikrųjų, protingiausia prieš šokant į kosmosą be skafandro būtų iškvėpti kaip įmanoma daugiau oro iš plaučių – vis tiek jis iš jūsų ištrūks drastiškai greitai.
Bet yra vienas įdomus momentas. Jei iššoksite į kosmosą be skafandro ir per minutę jums atsiras galimybė grįžti į normalaus slėgio aplinką, grįžę į ją nepatirsite rimtų vidaus organų sužalojimų. Žinoma, mėlynių, hipotermijos ir odos perštėjimo dėl tikrai klaikaus nusvilimo saulėje išvengti nepavyks. Bet jei kosminėje erdvėje pabuvosite ilgiau nei minutę, patirsite rimtesnių sužalojimų. O jei net keletą minučių – jūsų gyvenimas bus baigtas. Bet juk šokti į kosmosą be skafandro artimiausiu (ar tolimesniu) metu neplanuojate.
Deja, milžiniškos grėsmės išlieka net ir naudojant patikimiausią šiuolaikinį skafandrą. Visų pirma, derėtų susirūpinti spinduliuotės keliama grėsme. Kai erdvėlaivis palieka Žemės magnetinį lauką, jis netenka apsaugos nuo kosminių spindulių ir šie pradeda jį be perstojo svilinti. Kelionė erdvėlaiviu iš Žemės į Marsą ir atgal tikimybę susirgti mirtinu vėžiu padidina 5 proc. Tačiau daugeliui astronautų tai – visai priimtina mirties rizika.
Vis dėlto Saulėje neretai įvyksta žybsniai, vainikinės masės išsiveržimai ir kiti panašaus pobūdžio įvykiai. Patekus į žybsnio ar plazmos išsiveržimo dalelių srautą, mirtiną spinduliuotės dozę galima gauti per kelias valandas. Kitaip tariant, tai beveik tas pats, kas padirbėti sprogusiame branduoliniame reaktoriuje.
Keliaujant kosmosu yra ir daugybė kitų pavojų. Vienas baisiausių – gaisro pavojus. Rimtų bėdų pridarytų ir deguonies sistemų gedimai, švaraus vandens ir maisto praradimas.
O jei išgyvensite visų šių trumpalaikių grėsmių akivaizdoje, jus būtinai į ožio ragą suries ilgalaikės grėsmės. Mes kol kas nė neįsivaizduojame, ar žmogaus kūnas gali išgyventi nesvarumo (mikrogravitacijos) sąlygomis ilgiau nei kelerius metus. Juk, nepatiriant gravitacijos, dūlėja kaulai, nyksta raumenys. Gali būti ir visokiausių kitų liūdnų pasekmių. Beje, pasiryžusiųjų tokios ilgos trukmės eksperimentui nebuvo ir nėra.
O greičiausias būdas mirti kosmose, ko gero, yra susidūrimas su nuolaužomis. Nors kosmose šiaip jau neįtikėtinai tuščia, Žemės atmosferos paribiais zvimbia aibės visokių šiukšlių. Be to, kiekvienas erdvėlaivis ar palydovas yra nusėtas žymių, kurias paliko susidūrimai su mikrometeoritais. O Tarptautinės kosminės stoties (TKS) saulės kolektoriuose po tokių susidūrimų žioji skylės. Nėra ko norėti – grumsteliai ar smiltelės menkutės, tačiau skrieja 10 km/s greičiu (per porą, trejetą sekundžių prašvilptų iš vieno Lietuvos miesto galo į kitą).
Erdvėlaiviai padengti specialiais apsauginiais sluoksniais, kurie ir atremia mažesniųjų dalelių išpuolius. Tačiau į erdvėlaivį atsitrenkę didesni objektai sukeltų katastrofiškų pasekmių. Kaip nuo jų apsisaugoti? Melstis, kad tokie niekada į jus nepataikytų.
Ko gero, greitos mirties kosmose variantų yra ir daugiau. Tačiau įstabiausia, kad žmonės kol kas pajėgia su jomis gana efektyviai grumtis. Tiesa, koks tas efektyvumas būtų išsiruošus į tolimesnę kelionę (pvz., į kurią nors iš Saulės sistemos planetų), pasakyti sunku. Kosmoso kelionės – pavojingos ir sudėtingos. Tačiau įmanomos. Ir, anksčiau ar vėliau, žmonija nukeliaus į atokesnius Saulės sistemos kampelius. O gal ir toliau...
