Visai neseniai jaunasis mokslininkas ir jo kolegos triumfavo – į kosmosą paleistas jų kurtas lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Ne tik paleistas, bet ir veikia sėkmingai.
L.Mačiulis prisimena, kad kelias į kosmosą buvo ilgas ir vingiuotas, bet labai įdomus. Apie tai jis kartu su kolega, aviacijos inžinieriu Vyteniu Buzu pasakojo studentams VGTU „Karjeros dienose 2014“. Paprašėme jo pasidalinti savo patirtimi žengiant svajonių įgyvendinimo link ir ieškant džiaugsmo teigiančios veiklos.
– Kuo norėjote būti vaikystėje? Kaip supratote, kad reikėtų pasirinkti štai šią studijų sritį?
– Kiek pamenu, nuo vaikystės labai mėgau stebėti paukščius: net nežinau, ar tai gamtininkui, ar inžinieriui labiau tinka. Tačiau jau tada akys krypo aukštyn, į dangų. Tikriausiai, dėl to stebėjimo, siekio pažinti ir kilo pašėlusių idėjų apie kosmosą.
Neslėpsiu, tam, kad atrasčiau savo pašaukimą, turėjau ne kartą paklysti. Tarkime, buvau įstojęs į socialinius mokslus, tačiau juos mečiau. O tada mano gyvenime aviacija ir atsirado: įstojau ir pabaigiau aviacijos inžinerijos studijas be didesnių sunkumų.
– Kokią naudą davė studijos?
– Stodamas į universitetą galvojau, kad studijos turėtų duoti daug daugiau praktinių žinių. Tik pradėjęs dirbti supratau, kad universitetas duoda šį tą daugiau: VGTU dėstytojai man suteikė fundamentinį žinojimą, leidžiantį mąstyti plačiau, išugdė gilų analitinį mąstymą. O kai turi daug žinių apie reiškinių kilmę ir sąveiką, tai ir praktinių inžinerinių problemų sprendimas tapo lengvesnis.
Visa tai, ką gavau universitete, laikau kertiniais sugebėjimais, nes gyvenime labai svarbu mokėti įžvelgti priežasties-pasekmės ryšį, remiantis platesniu žinojimu logiškai spręsti problemas.
– Sprendžiant iš užsidegimo, turėjote būti pavyzdingas studentas.
– Tiesą sakant, buvo visko ir moksliuku savęs pavadinti negalėčiau: buvau atsakomybės jausmą turintis studentas, nepamirštantis studentiško gyvenimo malonumų.
Pirmame kurse mokiausi labai stropiai, buvau susikoncentravęs į studijas, tačiau ilgainiui mokslo man neužteko, norėjau rasti taip vadinamą „popamokinę“ veiklą. Tiesą sakant, mokantis inžinerijos maga visas žinias pritaikyti praktiškai.
Pradėjęs domėtis aptikau, kad Aviacijos institute vyksta konstravimo klubo užsiėmimai. Kai nukeliavau, susipažinau su nariais ir su daug padėjusiais dėstytojais – Kęstučiu Leonavičiumi, Broniumi Merkiu, Eduardu Lasausku. Pamenu, su kolegomis konstravome mokomąjį sklandytuvą vaikams, dažnai važiuodavome į ekskursijas – ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Studijoms įpusėjus, ši praktinė veikla patraukdavo vis daugiau dėmesio nuo studijų, rezultatai suprastėjo... Tačiau didele dalimi prarastas žinias kompensuodavau klube. Kai savo studijas vertinu iš dabarties perspektyvos, esu labai patenkintas savo rezultatais ir pasiekimais. Visada sakiau, kad ne pažymys yra mano tikslas, o patirtis ir platus mąstymas.
– Kaip su kolega V.Buzu patekote į stažuotę JAV įkurtame NASA Ameso tyrimų centre? Kiek pastangų dėjote, kad ten patektumėte?
– Tai buvo atsitiktinai nutikęs dalykas, nors dovana „ant lėkštutės“ to laikyti negalima. Niekada nesitikėjome tokios galimybės, tačiau svajojome apie tai ir daug dirbome, domėjomės viskuo, kas vyksta kosmoso srityje, lankėme konferencijas, ieškojome bendraminčių. Ir vieną dieną kosmoso ekonomikos konferencijoje, vykusioje Vilniuje, susipažinome su svečiais iš NASA. Pirmiausia jie pakvietė mus aplankyti NASA tyrimų centrą, o vėliau, atkeliavę kitais metais, jie patvirtino lauksiantys mūsų NASA Ameso tyrimų centre vasarą.
Čia ne tik mūsų nuopelnas: mes su Vyteniu turėtume padėkoti visiems Lietuvos kosmoso aktyvistams ir entuziastams, kurie nebijojo prisipažinti apie savo susidomėjimą kosmoso technologijomis, kurie stengėsi ir populiarino kosmoso technologijas, organizavo renginius...
– Kaip gimė projekto „LituanicaSAT-1“ idėja?
– Mes jau seniai apie tai galvojome, tačiau visos mintys taip ir likdavo mintimis, niekada neišsivystė iki realaus projekto. Kai iškeliavome į stažuotę NASA, pradėjome apie tai svarstyti daug realiau, nes gavome daug vertingų patarimų. NASA tyrimų centre susilaukdavome daug dėmesio, buvome nuolat remiami ir skatinami. Ta vieta tapo puikia terpe formuluoti idėjai, semtis žinių, padėjusių sėkmingai startuoti.
Kai grįžome, žingsnis po žingsnio pradėjome projektą įgyvendinti, susilaukėme daug visuomenės dėmesio, palaikymo. Manau, kad mūsų tikslas buvo pasiektas: pažiūrėkite, kiek žmonių šiandien žino apie kosmosą ir palydovus, ir palyginkite, kiek žinojo anksčiau. Sakyčiau, mūsų komanda padarė šiokią tokią revoliuciją.
– Ko dar išmokote gyvendami vakarinėje JAV pakrantėje, dirbdami Ameso tyrimų centre?
– Tikriausiai, tą patirtį laikyčiau viena labiausiai įsiminusių gyvenime. Faktas, kad tai buvo naudinga ne tik profesine prasme, bet ir žmogiška, kultūrine. Tuo metu JAV buvau pirmąkart, taigi susipažinau su gyvenimo būdu, kita kultūra, kitokiu bendravimu. Galimybė padirbėti NASA – ne mažiau reikšminga, nes tai – organizacija, turinti gilias aeronautikos, kosmonautikos tradicijas.
Ir tikrai neatrodo, kad viešėdamas ten tris mėnesius tapau žymiai talentingesnis ar gudresnis, kad parsivežiau pilną bagažą žinių. Galvoju, kad ten įgijome supratimo, kaip pradėti savo projektą, išmokome matyti mažas užduotis ir jų vietą sudėtingoje sistemoje – visumoje, mokėmės burti komandą, ieškoti specialistų.
Ir, aišku, ten buvo ugdomos dvasinės vertybės, nes Silicio slėnyje ir jo apylinkėse vyrauja ne tik darbo, bet ir laisvės atmosfera... Išdrįsiu pasakyti, kad ji mane šiek tiek pakeitė. Visų pirma, nusistačiau, kad nereikia bijoti keltis ryžtingų ir ambicingų tikslų gyvenime. Įsitikinau, kad nereikia bijoti suklysti: kas nėra klydęs, tas nėra daug gyvenime pasiekęs.
Mokėmės ir iš kolegų: centro darbuotojai visuomeniški, laikosi kartu, yra solidarūs, gerbia vienas kito darbą, suvokia, kad tai, ką daro, svarbu ne tik kosmoso pramonei Amerikoje, bet ir žmonijai apskritai. JAV griežtai saugo kosmines technologijas, tad įėjimas į daugelį patalpų mums buvo uždraustas, tačiau tikrai nesijautėme svetimi – buvome jų bendruomenės dalimi.
– Atrodo, „LituanicaSAT-1“ veikia, paleidimas buvo sėkmingas, taigi tikslas pasiektas. Kuo užsiimsite dabar? Gal turite naujų planų?
– Taip, mūsų kurtas palydovas paleistas. Tiesą sakant, paleisti du lietuviški palydovai ir abu veikia sėkmingai, jų transliacijos buvo išgirstos visame pasaulyje. Mūsų tikslas pasiektas: įrodėme visiems skeptikams, kad nors Lietuva ir maža valstybė, turi daug potencialo kosmoso technologijų srityje. Tiesa, mūsų pasiekimai reikšmingiausi mums patiems: jei mes save vertinsime teigiamai, taip būsime vertinami ir iš šalies. Jei rodysime iniciatyvą, bandysime įgyvendinti savo idėjas, neužsidarysime, kaip lietuviai mėgsta padaryti, idėjos duos rezultatų.
Džiaugiuosi ir tuo, kad šiame projekte įrodėme mokslo ir verslo sričių partnerystės naudą ir kad ji gali atnešti puikių rezultatų. Džiugu, kad apsiėjome be valstybinės paramos ir kad projektas buvo įgyvendintas privačiomis lėšomis.
Kas dabar? Turime naujų idėjų ir galvojame apie kitą projektą. Jeigu pasiseks, dar vienas Lietuvos kurtas palydovas turėtų dalyvauti misijoje su 50 kitų šalių palydovų. Šiuo metu buriame komandą ir ieškome ambicingų, nutrūktgalvių žmonių, galinčių ir norinčių prisidėti prie komandos savo žiniomis ir darbu. Siūlome galimybę prisidėti prie Lietuvos kosmoso istorijos.
– Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad mokiniui, studentui, specialistui, jaunam profesionalui svarbu būti ryžtingam, nebijoti reikšti savo nuomonės, pristatyti keistų idėjų, siekti savo tikslų bet kokia kaina... Ką laikote sėkminga karjera ir kaip jos pasiekti?
– Aš įsivaizduoju, kad sėkminga karjera susijusi su veikla, kuri neša gėrį visuomenei ir teikia pasitenkinimą. O jei darbas yra tapęs kančia, tai ir visas gyvenimas turėtų būti pakankamai skausmingas.
Reikia kurti savo svajones, versti jas tikslais. Pridursiu, kad sėkmingi žmonės dažniausiai nesirenka lengviausio kelio, jie patiria labai daug sunkumų, mat eina neišmintu taku. O atsisukę pamato, kad paliko pėdsakus – jų kūrybinis darbas pakeitė pasaulį, o jie patys įgijo sekėjų. Įsivaizduoju, kad tam ne mažiau reikalingos ir tam tikros specifinės savybės: atkaklumas, kūrybiškumas, drąsa veikti ryžtingai ir nebijoti klausti, gebėjimas diskutuoti ir išklausyti, mat neretai labai geros idėjos gimsta bendraujant su kitais.
